autorius

Malte-Brunas

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas nurodo, kad Malte-Brunas Kaukazo pavadinimą kildino iš prūsiško aiškinimo „plikasis kalnas“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 262

Kijevo Plikasis kalnas garsėjo 1\n1 Tokie kalnai pačioje Europoje buvo žinomi daugeliui tautų, vi­\nsiškai neturinčių ryšio su lietuviais, pavyzdžiui: Chaumont iš chau­\nve - plikas; Kahlenberg iš kahl - vokiškai tą patį reiškiančio būdvar­\ndžio. Tačiau ir prūsų kalboje Khoh reiškia plikas, todėl Kaukazo pa­\nvadinimas išvedamas iš Khohkasp - plikasis kalnas. Tokios nuomo­\nnės yra Malte-Brunas (Vocabulaire de mots génériques).
t-002vidutinis

Malte-Brunas Baltijos jūros pavadinimą kildino iš senovės skandinavų žodžio Balt arba Beet, reiškusio vandens telkinį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 177

180\nIšliko gal pats tinkamiausias Baltijos pavadinimas,\nnes pirmiausia atsirado iš prie jos įsigalėjusios tautos\nvardo. Senovės skandinavų, gal seniausių šios jūros šei­\nmininkų, kalba Balt arba Beet reiškė vandens telkinį; iš jo\nMalte-Brunas kildina jūros pavadinimą3. Helmoldas išve­\nda jį iš Balteus, „riterio diržo“4.
t-003vidutinis

Malte-Brunas susiliejo su kažkokia slavų karta ir pateko į Vyslos žemupį, kur įsikūrė Pamaryje; ji ligi šiol turi neslaviškų, visai skirtingų bruožų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 101

Tai buvo miškinė gyvulių augintojų gentis. Čia kažkur atsirado tauta Asubi, paskui Cassubi, dabar­ tinių kašubų protėviai. Neabejotina, kad ji susiliejo su kažkokia slavų karta ir pateko į Vyslos žemupį, kur įsi­ kūrė Pamaryje; ji ligi šiol turi neslaviškų, visai skirtin­ gų bruožų.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

mo pamatai ir čia išgyventos pirmosios religinės vizijos: taigi miškelis buvo pirmoji visų tautų šventykla. Tas pats pastebima lietuvių mitologijoje; šventi buvo ištisi miško plotai, kur stovėjo aukurai ir šventyklos, žinoma, visuo­ met prie upių, dažniausiai dviejų didesnių upių santakoje. Miškelių garbinimas buvo taip sureikšmintas, kad juose jokiu būdu nederėjo ne tik medžioti ir gaudyti žvėris ir paukš­ čius, bet jie dar buvo persekiojamų žmonių prieglobstis; pasi­ slėpę toje šventoje vietoje, jie išsivaduodavo nuo persekioji­ mo, kadangi visos ten esančios būtybės, taip pat medžiai ir augalai dėl griežto pamaldumo buvo laikomi šventais ir nelie­ čiamais.