J. Stalino valdymo metais iš bibliotekų buvo pašalintos Maironio ir kitų lietuvių autorių knygos bei tautinio pobūdžio literatūra.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 219-220
Botyriaus nuotrauka\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n220\nKultūros suvienodinimas\nJ. Stalino valdymo metais vyko tiesmukas lietuvių kultūros \ngriovimas, siekiant su šaknimis išrauti bet kokį tautiškumą, nes visas kul-\ntūros sritis kontroliavo ir griežtai administravo, kiekvieną eilutę cenzūravo \nkomunistų partija: primesta marksistinė-lenininė filosofija, skiepijama ko-\nmunistinė ideologija, kurią turėjo skleisti visos kultūros įstaigos. Šlovinant \nkomunistinės ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos \nLietuvos kultūros palikimu. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų \nVinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių kny-\ngos, tautinio pobūdžio literatūra. 1944–1951 m. sunaikinta apie 600 tūkst. \nleidinių.
Po J. Stalino mirties, „atšilimo“ laikotarpiu, oficialiai išspausdinta Maironio kūrinių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 220
Po J. Stalino mirties, „atšilimo“ laikotarpiu, kultūriniame gyvenime \npradėta oficialiai nuolaidžiau vertinti tautinį kultūrinį palikimą: reabili-\ntuotas karo pabaigoje į Vakarus pasitraukęs lietuvių literatūros klasikas \nV. Krėvė-Mickevičius, išspausdinta jo, Jurgio Baltrušaičio, Balio Sruogos, \nMaironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt. kūrinių, M. K. Čiurlionio kū-\nrybos, tautodailės albumų (tokių leidinių įvaduose kūrėjo biografijos ir \nkūrybos apžvalga būdavo pristatoma laikantis marksistinių nuostatų).
Maironis buvo vienas lietuvių literatūros klasikų, tuo metu dar vaikščiojusių Kauno gatvėmis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 168
Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius po- reikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi- jusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara valstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komerci- joje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonomi- nių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų sistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svar- biais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė-Mickevičius dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą.