Narbutas aiškina, kad Lasickis žodį „Ežagtdis“, reiškiantį antkapį ar pilkapį, klaidingai palaikė dievaičio pavadinimu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 372
Jokiu būdu nederėjo paliesti antkapinių statinių; buvo meldžiamasi net kapams savo protėvių arba asmenų, atmintinų dėl ypatingų dorybių. Lasickis palaikė dievaičio pavadinimu žodį Ežagtdis (ežiagulis -R . J.), lietuvių kalba reiškiantį antkapį arba pilkapį, kauburį; matyt, dievobaimingas šio žodžio minėjimas, girdėtas su tam tikromis maldomis, davė pagrindą susidaryti tokiai tyrėjo nuomonei.
Čia tik priminsime žo džius Lasickio, darbštaus seniausių liaudies padavimų rin kėjo, kuris, šalia pasakojimų apie kilmę iš italų, šiuos tautos tėvus atveda iš Rytų, t.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 191
Čia tik priminsime žodžius Lasickio, darbštaus seniausių liaudies padavimų rinkėjo, kuris, šalia pasakojimų apie kilmę iš italų, šiuos tautos tėvus atveda iš Rytų, t. y. nuo Juodosios jūros per rusų Ukrainą ir Podolę1. Ko gero, jis siekė suderinti senesnius padavimus apie protėvių atėjimą iš Rytų su vėlesniais, pasakojančiais apie italų atvykimą.
Narbutas nurodo, kad Lasickis pateikė po Ilgių šventės atliekamų mirusiųjų pagerbimo apeigų aprašymą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 386
Lasickis iš savo žinių pateikia apeigų mirusiųjų garbei, atliekamų po Ilgių šventės, aprašymą.
Lasickis trumpai jį vadina talentų arba sugebėjimų teikė ju.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 166
Lasickis trumpai jį vadina talentų arba sugebėjimų teikėju. Iš to daro išvadą: tai susiję su mokėjimu naudotis kūniškais smagumais, todėl tas dievaitis turįs priklausyti gašlumo sričiai.
Lasickis, tiesa, šio termino nenurodo, tačiau dalyką išaiškina smulkiau: pasak jo, jokia šventovė, jokia žymesnė gi minė, jokie namai, net daug pavienių asmenų negyveno be savo asmeninių fetišų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 201
Lasickis, tiesa, šio termino nenurodo, tačiau dalyką išaiškina smulkiau: pasak jo, jokia šventovė, jokia žymesnė giminė, jokie namai, net daug pavienių asmenų negyveno be savo asmeninių fetišų.
Pasak Lasickio tyrimų, šios deivės buvo šaukiamasi dir bant linininkystės darbus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 138
Pasak Lasickio tyrimų, šios deivės buvo šaukiamasi dirbant linininkystės darbus. Tai buvo Linų Izidė, to augalo vertės atradėja; ji globojo ne patį linų auginimą lauke, bet tai, kas padaryta iš linų, visus dirbinius.
Lasickis palaikė dievaičio pavadinimu žodį Ežagtdis (ežiagulis -R .
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 370
Lasickis palaikė dievaičio pavadinimu žodį Ežagtdis (ežiagulis -R . J.), lietuvių kalba reiškiantį antkapį arba pilkapį, kauburį; matyt, dievobaimingas šio žodžio minėjimas, girdėtas su tam tikromis maldomis, davė pagrindą susidaryti tokiai tyrėjo nuomonei
Lasickis sako, kad Jokūbas Laskovičius, Žemaičių kuni gaikštystės valdininkas, pasakojęs jam apie garbę, teiktą tame krašte dar daugeliui kitų dievų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 344
Lasickis sako, kad Jokūbas Laskovičius, Žemaičių kunigaikštystės valdininkas, pasakojęs jam apie garbę, teiktą tame krašte dar daugeliui kitų dievų.
Tą reiškia pats var das, ir Lasickis nurodo jį, remdamasis savo tyrimais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 145
Tą reiškia pats vardas, ir Lasickis nurodo jį, remdamasis savo tyrimais.
Lasickis, labai nekritiškai rankiodamas mitologinius duo menis apie šiuos dievaičius, smarkiai apsiriko sakydamas, kad abu bendrai rinkę kerpes.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 174
Lasickis, labai nekritiškai rankiodamas mitologinius duomenis apie šiuos dievaičius, smarkiai apsiriko sakydamas, kad abu bendrai rinkę kerpes.
Lasickis, šių apeigų liudytojas, priduria, kad už tikėjimą sulaukdavę atpildo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 338
Lasickis, šių apeigų liudytojas, priduria, kad už tikėjimą sulaukdavę atpildo.
Narbutas teigia, kad Lasickis paliko pirmos alaus statinės pradėjimo apeigų aprašymą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 347
Vis dėlto Lasickis mums paliko pirmos alaus statinės pradėjimo apeigų aprašymą, nors nedaug vertą, bet praleisti jį, kaip senovės paminklą, nederėtų.
Lasickis pasakoja, kad ru sai lenkėsi tam dievui, vadindami Zosim.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 98
Lasickis pasakoja, kad rusai lenkėsi tam dievui, vadindami Zosim.
Lasickio užrašytas klaidingas to dievaičio vardas Smiksmik.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 161
Lasickio užrašytas klaidingas to dievaičio vardas Smiksmik.
Lasickis Sikies vadina apeiginius aukų atnašavimo paplotėlius; gali bū ti, kad tas pavadinimas veikiau kilęs iš tų aukojamųjų paplo tėlių, kadangi šį mėnesį būdavo dažnai aukojama.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 324
9. Gruodis (Sijkis) turi reikšti smarkius šalčius. Lasickis Sikies vadina apeiginius aukų atnašavimo paplotėlius; gali būti, kad tas pavadinimas veikiau kilęs iš tų aukojamųjų paplotėlių, kadangi šį mėnesį būdavo dažnai aukojama.
Šiuo vardu iš Lasickio ir liaudies padavimų žinomos dei vės, globojančios tam tikrus medžius, augančius savaime arba kieno nors persodintus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 153
Šiuo vardu iš Lasickio ir liaudies padavimų žinomos deivės, globojančios tam tikrus medžius, augančius savaime arba kieno nors persodintus.
Vienintelis Lasickis išsaugojo mums šį faktą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 103
Vienintelis Lasickis išsaugojo mums šį faktą.
Lasickis sako, kad Žemaitijoje ežeras Orthus buvo lai komas dievu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 229
3. Lasickis sako, kad Žemaitijoje ežeras Orthus buvo laikomas dievu.
Lasickis sako, kad lietuviai slėp davo tam tikras dievų garbinimo apeigas, dažniausiai nuo krikš čionių, tai yra ne kiekvienas jose galėdavo dalyvauti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 196
Lasickis sako, kad lietuviai slėpdavo tam tikras dievų garbinimo apeigas, dažniausiai nuo krikščionių, tai yra ne kiekvienas jose galėdavo dalyvauti.
Lasickis jį dar vadina Pargu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 93
Lasickis jį dar vadina Pargu.
Anot Lasickio, tai deivė, globojusi besikūrenantį židinį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 123
Anot Lasickio, tai deivė, globojusi besikūrenantį židinį. Saugotoja nuo gaisrų.
Lasickis trum pai pamini, kad šeimininkas, nupjovęs patį pirmąjį pėdelį ru gių, parsinešdavo jį namo ir rytojaus dieną prasidėdavo ru giapjūtė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 331
Lasickis trumpai pamini, kad šeimininkas, nupjovęs patį pirmąjį pėdelį rugių, parsinešdavo jį namo ir rytojaus dieną prasidėdavo rugiapjūtė.
Lasickis apsiriko laikydamas ją dievu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 147
Lasickis apsiriko laikydamas ją dievu.