G. Labuda nurodė, kad Henriko Barzdotojo dokumentai liudija jo buvimą Prūsijoje 1235 metais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 74
Apie Rudino pilies pastatymą ir stebuklingą regėjimą, kurį vienas brolis joje išvydo Viešpaties dievo 1234 metais brolis Hermanas, magistras, jau išvijus prūsus iš Kulmo 229 Henrikas Barzdotasis (apie 1163—1238), Silezijos (Vroclavo) kunigaikštis nuo 1202 m., Krokuvos kunigaikštis 1228— 1229 ir nuo 1232 m., Opolės kunigaikštis nuo 1229 m., Didžiosios Lenkijos kunigaikštis nuo 1234 m. Pasak Dusburgiečio, Henrikas Barzdotasis 1233 m. dalyvavo žygyje į Prūsiją, tačiau kunigaikščio dokumentai kalba apie jo buvimą Prūsijoje 1235 m. (Labuda G., Stanowisko..., p. 311—312).
G. Labuda Vitlando pavadinimą siejo su baltų žodžiu „vidus“ ir lygino jį su latvių Vidzeme.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 124
XIII a. šaltiniuose Vitlando (Withlandia) vardas figūruoja šalia Prūsijos ir Sembos (SRP, 1, p. 241). Manoma, kad Vitlandu vadinta ne tik Aismarių nerija, bet ir kontinentinė Pagudė bei Notanga, pavadinimas kildinamas iš baltų vidus, plg. latvių Vidzeme (Źródła skandynawskie.., p. 107—109 — Labuda G.).
G. Labuda nagrinėjo imperatoriaus ir pagoniškųjų prūsų žemių teisinį santykį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 46
Imperatorius, naudodamasis „teise” lemti pagoniškųjų žemių likimą, ne tik patvirtino Konrado dovanojimus, bet iš anksto atidavė Ordinui prūsus, dėl kurių žemių kryžiuočiai vėliau vedė diplomatinę bei ginklo kovą (plačiau žr. Labuda G. Stosunek prawnopubliczny..., p. 87—124; to paties. Stanowisko ziemi chełmińskiej..., p. 280—337; HP, 1, 1, p. 435—440, PKD, p. 31—36; Zientara B. Sprawy pruskie..., p. 37, 39).
G. Labuda recenzavo M. Hellmanno darbą apie Prūsijos istorijos pagrindus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 31
Tokias koncepcijas akivaizdžiai paneigia čia aptariamos ir pateikiamos Petro\n\n 149 Пашуто В. T. Борьба прусского народа..., с. 54—58; to paties, Образование...,\nс. 228.—237; to paties, Реваншисты..., с. 62—68. 100, 109; Lietuvių karas..., p. 24—\n30 (M. Jučas); Labuda G. Rec.: M. Hellman. Über die Grundlagen..., s. 68— 70; Jasiński\nJ. Zachodnioniemieckie monografie..., s. 105—125; Тихвинский C: Л., Тишков В. А. XV\n\niš Dusburgo kronikos faktai.
Labuda G taip nusiaubė šią [žemę], kad kitais metais ji vėl pasidavė tikėjimui bei broliams.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 132
Vis dėlto broliai Ditrichas ir Giunteris iš Regenšteino, tikri broliai, pasitelkę brolių bei ginklanešių, sugriovė šią pilaitę, o visą įgulą išžudė arba paėmė į nelaisvę. Kai šitai buvo padaryta, minėtasis kunigaikštis, eidamas garbingomis savo tėvo pėdomis, nelyginant bebaimis liūtas, kurio nebaugina jokios kovos, patraukė su savo kariuomene į priekį, nužygiuodamas Notangos žeme ligi Gerkynės prekyvietės408, kur išbuvo tris dienas ir naktis, kiekvieną dieną valydamas Notangą gaisrais bei plėšimais Jis taip nusiaubė šią [žemę], kad kitais metais ji vėl pasidavė tikėjimui bei broliams. Šitai padaręs, minėtasis markos valdovas sugrįžo į savo tėvynę, tiesa, patyręs ir nuostolių, nes per pirmąjį pilaitės antpuolį žuvo 150 žmonių, o niokojant Notangos žemę, dar 50 vyrų krito nuo prūsų rankos.