autorius

Ksaveras Bogušas

kunigas, XIX a.

7 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–9 iš 9 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ksaveras Bogušas apibūdintas kaip iš Lietuvos kilęs kunigas ir teologas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111

gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę \n„Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo \nmintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios \nkultūros kalba.

t-002vidutinis

Bogušo knygelė „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“ siejama su mintimi apie lietuvių kalbos tinkamumą atskirai aukštajai kultūrai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111

gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę \n„Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo \nmintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios \nkultūros kalba.

t-003vidutinis

1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių draugija išleido Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 110-111

Juolab kad kai kurie Eu- ropos mokslininkai lingvistai jau buvo nustatę, jog kalba, kuria kalba Lie- tuvos valstiečiai, yra bene archajiškiausia iš visų, kaip dabar sakytume, gyvųjų indoeuropiečių kalbų. 1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba.

t-004vidutinis

Narbutas Girysčio, miško dievaičio ir miškų baidyklės, vardą kildina iš Ksavero Bogušo pastebėjimų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 177

Pajūrio gyventojai šį dievaitį dar vadino Bangpūčiu (Bang-\nputis), mat manė, kad jis^iš lėto sūpuodamas jūros vandenis,\nkrante suplakdavęs putą .\nGirystis (Giristis)\nMiško dievaitis, Šilinis, miškų baidyklė. Šis vardas paimtas\niš Ksavero Bogušo pastebėjimų.

t-005vidutinis

Narbutas pateikia Ksavero Bogušo išverstą Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1-30 eilučių fragmentą kaip bandymą kurti gryna lietuvių kalba.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 449

Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 ei lutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas ori ginalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gy vuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo.

t-006vidutinis

Narbutas rašo, kad Ksaveras Bogušas lietuvių gentis šiose žemėse priskyrė estams, remdamasis Etiko „Kosmografija“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 89

Taigi ir lietuvių gentys, gyvenusios šiose že mėse, buvo priskiriamos prie estų. Nors Ksaveras Bogu- šas pateikė išsamių įrodymų, paremtų Etiko „Kosmogra fija“1, tačiau privalome plačiau aprašyti estus. 78 Padavimai.

t-007vidutinis

Ksaveras Bogušas poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 104

95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyri nėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tau toms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokio mis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius patei kia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Visiems javams ir žemės ūkio padargams įvardyti yra savi lietuviški žodžiai15. 15 Skaityk kunigo Ksavero Bogušo studiją apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę, taip pat Sirvydo žodyną. 137 ## Puslapis 137 Nijolė ĮNijota) Pragaro karalienė, Pokliaus žmona, Krūminės duktė.

c-008Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

108 ## Puslapis 108 Taip pat padavimuose minimi milžinai - žmogėdros, kurie gyvenę tarp didelių pelkių, prie vieno ežero, ir ten kalę geležį. Ksaveras Bogušas savo studijoje, 145 puslapyje, Vulkaną lietuviškai vadina Jagaubis. Šį vardą jis bus paėmęs iš kokios dainos ar padavimo, - taigi šis dievas buvo žinomas net keliais vardais.