Autorius

Ksaveras Bogušas

kunigas, XIX a.

20 teiginių21 įrašas1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 20 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–20 iš 20 teiginių

t-001vidutinis

Ksaveras Bogušas apibūdintas kaip iš Lietuvos kilęs kunigas ir teologas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111

gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba.

t-002vidutinis

Bogušo knygelė „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“ siejama su mintimi apie lietuvių kalbos tinkamumą atskirai aukštajai kultūrai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111

gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba.

t-003vidutinis

1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių draugija išleido Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 110-111

Juolab kad kai kurie Europos mokslininkai lingvistai jau buvo nustatę, jog kalba, kuria kalba Lietuvos valstiečiai, yra bene archajiškiausia iš visų, kaip dabar sakytume, gyvųjų indoeuropiečių kalbų. 1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių drau-

t-004vidutinis

Narbutas Girysčio, miško dievaičio ir miškų baidyklės, vardą kildina iš Ksavero Bogušo pastebėjimų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 177

Pajūrio gyventojai šį dievaitį dar vadino Bangpūčiu (Bangputis), mat manė, kad jis^iš lėto sūpuodamas jūros vandenis, krante suplakdavęs putą . Girystis (Giristis) Miško dievaitis, Šilinis, miškų baidyklė. Šis vardas paimtas iš Ksavero Bogušo pastebėjimų.

t-005vidutinis

Narbutas pateikia Ksavero Bogušo išverstą Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1-30 eilučių fragmentą kaip bandymą kurti gryna lietuvių kalba.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 449

Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 eilutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas originalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo.

t-006vidutinis

Narbutas rašo, kad Ksaveras Bogušas lietuvių gentis šiose žemėse priskyrė estams, remdamasis Etiko „Kosmografija“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 89

Taigi ir lietuvių gentys, gyvenusios šiose žemėse, buvo priskiriamos prie estų. Nors Ksaveras Bogušas pateikė išsamių įrodymų, paremtų Etiko „Kosmografija“1, tačiau privalome plačiau aprašyti estus. 78 Padavimai.

t-007vidutinis

Ksaveras Bogušas poloviečius priskyrė lietuvių genties tautoms, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 104

95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyrinėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tautoms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokiomis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius pateikia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.

t-212844vidutinis

Šios genties pavadinimo, kaip teigia geriau sias šios kalbos mokovas Ksaveras Bogušas, šaknis yra grynai lietuviška 1, t.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 277

Šios genties pavadinimo, kaip teigia geriausias šios kalbos mokovas Ksaveras Bogušas, šaknis yra grynai lietuviška* 1, t. y. Giras, giria, Giralis, girelė.

t-213206vidutinis

Ksaveras Bogušas priskyrė poloviečius lietuvių genties tautoms, remdamasis Kojalavičiaus prielaidomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 104

95 Pastabos. Mūsų mokslininkas, lietuvių istorijos tyrinėtojas Ksaveras Bogušas priskiria lietuvių genties tautoms iš kitur pažįstamus poloviečius', remdamasis tokiomis pat Kojalavičiaus prielaidomis1 2. Naruševičius pateikia žinių, kurios, rodos, taip pat remia šią nuomonę, kad poloviečiai buvę rusų kaimynai nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo pusių3.

t-213484vidutinis

Nors Ksaveras Bogušas pateikė išsamių įrodymų, paremtų Etiko „Kosmogra fija“1, tačiau privalome plačiau aprašyti estus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 89

Taigi ir lietuvių gentys, gyvenusios šiose žemėse, buvo priskiriamos prie estų. Nors Ksaveras Bogušas pateikė išsamių įrodymų, paremtų Etiko „Kosmografija“1, tačiau privalome plačiau aprašyti estus. 78 Padavimai.

t-213866vidutinis

Ksavero Bogušo studija buvo dažnai cituojama Teodoro Narbuto darbuose.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 465

Ksavero Bogušo (1746—1820) studija buvo labai “dažnai cituojama T. Narbuto darbuose

t-214756vidutinis

Bogušas rašė apie Belgorodo totorių kalbą, panašią į lietuvių arba latvių kalbą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 108

Ksaveras Bogušas taip pat rašo: „Ir kitur esama liudijimų, kad tarp dykrose gyvenančių Belgorodo totorių girdėta panaši į lietuvių kalbą šneka“2.

t-215787vidutinis

Visi šie žodžiai, kaip mano Ksaveras Bogušas1, yra nereikalingi, nes gerai mo kantis savo kalbą lietuvis vos ne kiekvienam jų ras savo kalbos atitikmenį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 198

Slavų kalbos priemaišos lietuvių kalboje yra labai nesenos, jose vyrauja baltarusių ir lenkų dialektai, pasiskolinti dėl vėlesnių amžių įtakos. Visi šie žodžiai, kaip mano Ksaveras Bogušas1, yra nereikalingi, nes gerai mokantis savo kalbą lietuvis vos ne kiekvienam jų ras savo kalbos atitikmenį.

t-216039vidutinis

Narutas teigia, kad Ksaveras Bogušas panašios rūšies dievybei davė Magilos vardą ir aiškino jį kaip pykčio deivę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 148

Atrodo, panašios rūšies dievybei Ksaveras Bogušas davė Magilos (Magilla) vardą; jis reiškiąs pykčio deivę .

t-216477vidutinis

K. Bogušas Jaučiabobį laikė Apolono atitikmeniu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 27

Toliau šį dievą susieja su Jaučiabobiu (kadangi K. Bogušas Jaučiabobį laiko Apolono atitikmeniu), J. Lasickio Gabija

t-217189vidutinis

Kaip praneša Ksaveras Bogušas11, tai buvo tam tikro kal nų dievaičio, arba kalnų globėjo, vardas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 175

Kaip praneša Ksaveras Bogušas11, tai buvo tam tikro kalnų dievaičio, arba kalnų globėjo, vardas.

t-217522vidutinis

Narbutas išnašoje nurodo kunigo Ksavero Bogušo studiją apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę kaip šaltinį lietuviškiems žemdirbystės žodžiams.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 448

Senovės lietuvių kalba iš Čemberleno; imta iš Ksavero Bogušo (p. 109):

t-217989vidutinis

Senovės Livonijos kalba iš „Silogae londinensi“; imta iš Ksavero Bogušo (p. 111):.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 448

Senovės Livonijos kalba iš „Silogae londinensi“; imta iš Ksavero Bogušo (p. 111):

t-218088vidutinis

Šis vardas paimtas iš Ksavero Bogušo pastebėjimų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 176

Šis vardas paimtas iš Ksavero Bogušo pastebėjimų.

t-219355vidutinis

Senovės lietuvių kalba iš Čemberleno; imta iš Ksavero Bo gušo (p. 109):.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 448

Senovės lietuvių kalba iš Čemberleno; imta iš Ksavero Bogušo (p. 109):