Narbutas rašo, kad kunigas Sirvydas savo žodyne Vilijos upę lietuviškai vadina Nerimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 150
Tai buvo piktųjų dvasių apgaulė; tykodamos prie vandens, suvedžiodamos žmones, jos stengėsi išvilioti sau dovanų“. Dėl šių poeto Jakimavičiaus žodžių įgyjame naują objektą mūsų deivių rinkiniui. Taip pat kunigas Sirvydas savo žodyne Vilijos upę, lotyniškai Vilia, lietuviškai vadina Nerimi (Neris).
Narbutas nurodo, kad kunigas Sirvydas savo žodyne Aitvarą vadina Ajtwaros, lotyniškai Incubus, lenkiškai Latawiec.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 178
Dainos. 177 ## Puslapis 177 Aitvaras (Ajtwaros) Vyrų paleistuvavimo dievaitis, arba viršgulis, incubus, kuris paprastai užgula miegančias moteris, tykoja jų už tvorų, todėl pavadintas Aitvaru (Ajtweras), pagal žodį „užtvorinis“. Kunigas Sirvydas savo žodyne jį vadina Ajtwaros, lotyniškai Incubus, lenkiškai Latawiec.
Narbutas remiasi kunigu Sirvydu aiškindamas Vasario vardą per žodžius „Lutis“, „Pūsis“ ir „Pūstis“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 326
11. Vasaris (Wassaris) -pavasarinis, arba veikiau Pawassaris. Kitaip pasak kunigo Sirvydo: Lutis (liūtis) - lietingas, arba Pūsis, taip pat ir Pūstis, keliamasis.
Narbutas, remdamasis K. Sirvydo žodynu, žodį „dykra“ aiškino kaip „Solitudo“ ir „Giria“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 258
1 Bogušo disertacija. P. 45; K. Sirvydo žodynas. P. 3 11. Čia dykra — Solitudo, Giria.
Narbutas K. Sirvydo žodyne nurodė lietuviškas formas „Pridegis“ ir „Priderinis“ kaip aptariamo pavadinimo atitikmenis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 261
Tačiau ši prielaida žlunga, jei atkreipsime dėmesį, jog tikroji Lietuva, nors ją ir laikytų rusų slavų nugalėta, nebuvo vadinama Rusia, o arčiausiai Lietuvos 1 Taip pat ir lietuvių kalba: Pridegis, Prlderinis (I\. Sirvydo žodynas. P. 26).
Iškalbingas yra Konstantino Sirvydo veikalo pavadinimas – „Trijų kalbų žodynas“ (1620).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 73-74
Nors sporadiškai lietuviškų knygų leidimas nenutrūko per visą Baroko epochą, jų būta gerokai mažiau nei lenkiškų ar lotyniškų. Iškalbingas yra Konstantino Sirvydo veikalo pavadinimas – „Trijų kalbų žodynas“ (1620). Jame, skirtame studijuojančiam jaunimui, lenkų kalbos žodžiai
Sirvydo bei mitologiniai žodynai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 56
Jo nuomone, svarbiausias veikalo trūkumas šaltinių skurdumas, pagrindiniai T. Narbuto naudoti darbai tebuvę K. Sirvydo bei mitologiniai žodynai.
Konstantinas Sirvydas buvo gerai įtvirtinta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 237
Tai buvo 1258 metais“ . Dybove, prie Torunės, buvo senovės prūsų šventasis ąžuolas arba šventykla, savo viduryje turėjusi neapsakomo didumo ąžuolą; dėl artimos sienos ji buvo gerai įtvirtinta. Kryžiuočiai paėmė ją, įžengdami į Prūsus, ir, kaip pastebi Hartknochas, toje vietoje įkūrė Senąją Torunę.
Narbutas skaitytojui nurodo Sirvydo žodyną greta Ksavero Bogušo studijos apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 56
Jo nuomone, svarbiausias veikalo trūkumas šaltinių skurdumas, pagrindiniai T. Narbuto naudoti darbai tebuvę K. Sirvydo bei mitologiniai žodynai.