Narbutas remiasi Klaproto „Asia Polyglotta“ osetinų kalbos žodynu, teigdamas neradęs ryškaus panašumo į lietuvių kalbą. Narbuto tekste gamtos tyrinėtojai Klaprotas ir Hagenas nurodomi kaip teigę, kad gintaras yra senojo pasaulio kūrinys.
Juk šiandien negalima nieko įro dyti, kad lietuvius ir alanus siejo giminingumas. Žinomi šios tautos likučiai, Kaukazo kalnų gyventojai osetinai, ištirti mokslininko, senovės istoriko pono Klaproto, kuris veikale „Asia Polyglotta“** pateikia osetinų kalbos žo dyną, kuriame nerandame nieko, ką galima būtų vadinti panašumu į lietuvių kalbą, išskyrus kelis žodžius, bendrus tūkstančiams kitų kalbų, atėjusių iŠ kalbų motinos. 192 Pirmame šio veikalo tome mes stengėmės pateikti iš samų lietuvių tautos senovės paminklų vaizdą, iš kurio kiekvienas skaitytojas galėjo įsitikinti, kas kažkada buvo ši senovinė tauta ir ar dera vadinti ją laukine orda miškų gyventojų, atsiskyrusių nuo nežinomos barbarų minios, 1 Lib.
Wigancli Epis-\ncopi Pomesatiiensis de Succino, alce et herbis iri Prussia\nnascentibus libri\", išleistą 1590 metais Jenoje; Bajeris\nją norėjo įdėti į savo „Monumentą Prussica“.\nTai, kad gintaras yra senojo pasaulio kūrinys, teigia\ngamtos tyrinėtojai Klaprotas ir Hagenas. Pastarojo dar\nneišleistame veikale chemiškai įrodyta, jog jis priklauso\n1 Man sykį sakė, kad, apdorojęs vištos kiaušinio dydžio gintaro\ngabalą, žmogus pamatė viduje žirnio dydžio vandens rutuliuką.