Autorius

Kasparas Hennenbergeris

2 teiginiai8 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas perteikia Hennenbergerio liudijimą, kad apie 1584 m. jis matė senų vienaakių žmonių prie Šventainės upės.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 228

Prūsuose, neminint kitų, yra Šventainės (Szwentejne), upė, įtekanti į Peise (Pissa) ties Baičių (Bajcze) kaimu; seniau ji vadinosi Galbė (Golbe), o kaimas - Narpissa. Mitologinė šios upės ypatybė yra ta, kad teikiamos malonės ženklan ji savo gerbėjams užtemdydavo vieną akį. Dar daugiau: Henenbergeris tikina, neva jis, keletą metų prieš parašydamas savąją Prūsijos kroniką (apie 1584 metus), pats matęs tokių senų vienaakių žmonių, ir tiems, kurie netikėjo upės šventumu, nieko neatsitikdavo, nors kiti, vos tik joje nusiprausę, susilaukdavo norėto luošumo.

t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad Hennenbergeris XVI a. pabaigoje minėjo prie Rusnės, Sakininkų kaime, augusią didžiulę liepą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 239

LIEPA, Liepas. Pas senovės prūsus ji priklausė šventųjų medžių kategorijai. Henenbergeris tikina, kad dar jo laikais, tai yra XVI amžiaus pabaigoje, Nemuno žemupyje, netoli Rusnės, Sakininkų (Szakaniki) kaime, dabar bene Šakūnai, augusi didžiulė liepa; kaimiečiai, dar tikėję senais prietarais, stabmeldžių papratimu slapčia ateidavo prie jos m elstis18.