Narbutui priskiriamame spėjime Kraševskio recenzija siejama su šaltais T. Narbuto ir J. I. Kraševskio santykiais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 451
Galima spėti, jog būtent ši recenzija davė pradžią šaltiems T. Narbuto ir J. I. Kraševskio santykiams (nors, jeigu tikėsime pirmuoju, jie niekuomet nebuvo asmeniškai pažįstami). Ši nuostata ypač ryški istoriko laiškuose artimiausiems bičiuliams. Beje, T. Narbutas dėl J. I. Kraševskio istorinių darbų išsakė identiškų priekaištų.
Kraševskis, 1841–1851 m. Vilniuje leidęs kultūrinio pobūdžio žurnalą „Atheneum“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 106-107
Dar nesiekta visiškai uždrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenkų kalba – 1835–1841 m. Vilniuje lenkų kalba išeina devyni tomai karo inžinieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“, skirtos Lietuvos istorijai iki Liublino unijos. Čia rašė produktyvusis lenkų rašytojas, Lietuvos (LDK) patriotas J. I. Kraševskis, 1841–1851 m. Vilniuje leidęs kultūrinio pobūdžio žurnalą „Atheneum“.
Juozapas Ignotas Kraševskis parašė antrąją didelę T. Narbuto „Lietuvių mitologijos“ recenziją, išspausdintą „Tygodnik Petersburski“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 451
Galima spėti, jog būtent ši recenzija davė pradžią šaltiems T. Narbuto ir J. I. Kraševskio santykiams (nors, jeigu tikėsime pirmuoju, jie niekuomet nebuvo asmeniškai pažįstami). Ši nuostata ypač ryški istoriko laiškuose artimiausiems bičiuliams. Beje, T. Narbutas dėl J. I. Kraševskio istorinių darbų išsakė identiškų priekaištų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 446
Enciklopedinės žinios, šviesus protas, publicistiniai sugebėjimai, darbštumas — tai bruožai, kurie buvo būdingi praėjusio, XVIII amžiaus leidėjui. Taigi A. Marcinovskiui rūpėjo ne tik nauda — visi XIX amžiaus tyrinėtojai kaip pavyzdį pateikia faktą, jog būtent jo leidykloje buvo leidžiama LTI. Pats T. Narbutas, jau praėjus daugeliui metų po paskutinio tomo publikavimo, teigė, jog A. Marcinovskis jo „Istorija“ pelnė ir naudą, ir šlovę. Jis buvo teisus: „Marcinovskis“ ir „Narbuto leidėjas“ tapo neatskiriamais epitetais.
Anot pono Kraševskio, mirusįjį palietę žmonės tapdavo „nešvarūs“.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.