Joachimas Lelevelis

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Išvaryti ir politiš-\nkai nepatikimi profesoriai, tarp jų J. Lelevelis, priverstinai atsistatydino\niš globėjo posto A. J. Čartoriskis, susiaurintos Vilniaus švietimo apygar-\ndos ribos, caro Nikolajaus I priežiūra tapo dar akylesnė įkūrus slaptąją\npoliciją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Universi-\ntete dirbo garsūs mokslininkai: istorikas Joachimas Lelevelis (Joachim Le-\nlewel, 1786–1861), filosofas Jonas Sniadeckis (Jan Śniadecki, 1756–1830),\nchemikas ir biologas Andrius Sniadeckis (Andrzej Śniadecki), biologai Liu-\ndvigas Heinrichas Bojanus (Lu-\ndwig Heinrich Bojanus) ir Edu-\nardas Karolis Eichvaldas (Edward\nKarol Eichwald), iš Austrijos at-\nvykę Johanas Pėteris Frankas (Jo-\nhann Peter Frank) ir jo sūnus Jo-\nzefas Frankas (Joseph Frank) – jų\ndarbai buvo žinomi tarptautiniu\nmastu.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Išsamesnėms krašto praeities studijoms istoriką galė­ jo paskatinti pusbrolio Justino parašyta nedidelė knygelė „Trumpa lietuvių tautos istorijos bruožų apybraiža“. Tuo me­ tu susidomėjimas istorija buvo didelis, Vilniaus universitete dėstė Joachimas Lelevelis, Ignotas Danilavičius, Ignotas Ona­ cevičius. Adomo Mickevičiaus draugai filomatai ir filaretai su­ sirinkimuose diskutavo apie krašto praeitį, liaudies padavimus ir dainas, kuriose jie atsekdavo sustingusius praeities pėdsa­ kus.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ši deivė savo reikšme visiškai tapati romėnų žinomam die­\nvaičiui Quadratus Deus arba Terminus, kurių atvaizdas buvo\npaprastas, šešiakampiškai tašytas akmuo, dedamas ribų susi­\nkirtimo vietoje.\n18 Lelevelio senovės geografijos tyrimai*.\n19 Kunigo Sirvydo žodynas.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Toji Verpėja verpia taip aukštai, kad, nors per dieną nuverpia tokį ilgą siūlą, kuriuo būtų galima skersai išmatuoti visą pasaulį, vis dėlto ta žvaigždė leidžiasi juo po truputį ir tik po daugelio metų ji pasidaro šiek tiek didesnė. Todėl galima manyti, kad kuo mažesnės žvaigždės, tuo jaunesniems žmonėms jos priklauso. Tą minutę, kai Lem­ tis nusprendžia, jog turi baigtis žmogaus gyvenimo dienos, siū­ las tuojau nutrūksta, žvaigždė krenta, gęsta ore, ir žmogus mirš­ ta.