Jerošinas Jeroschin

PDF 107

236-237, abejoja tos nuomonės teisingumu. Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiuntinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad niekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinėjami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir popiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse niekada nebuvo dėl jų suabejojęs. Jeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu rašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos miestams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liudijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote esant.

PDF 107

Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o š i n o, p. 349: „Tuo metu Rygos gyventojai ir jų arkivyskupas, popiežiaus rūmų valia jiems atsiųstas, vis dar vaidijosi su Livonijos ordino broliais ir per pasiuntinius plačiai paskelbė kai kuriuose pajūrio miestuose ir laiškus, be to, dargi įsakė pamokslininkams per pamaldas juos viešai skelbti/tuo broliams kryžiuočiams skriaudą darydami, skleidė melą, esą rusinai ir lietuviai gera valia pareiškę norą krikščionių papročiu krikštytis, bet jiems to daryti neleidžiama. Panašių pasakų prirašė ir išsiuntinėjo tieka, kad pasiekė net popiežių Joną ir privertė jį pasiųsti du legatus į Livoniją." Taigi Jerošinas puikiausiai žinojo, kad arkivyskupas ir Rygos miestiečiai rašė prasimanytus laiškus pajūrio miestams bei popiežiui ir platino melagingą žinią, jog Gediminas norėjęs krikštytis.