Ignas Danilavičius pirmasis lenkų kalba sudarė Lietuvos istorijai reikalingų dokumentų ir regestų rinkinį.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 57
Lelevelis buvo ne tik labai populiarus dėstytojas, bet jis yra daręs įtakos ir kitiems jaunesniems istorijos ir teisės istorijos dėstytojams Vilniaus universitete. Čia reikia paminėti labai kritišką Igną Danilavičių (Danilowicz)^37 , kuris pirmasis sudarė Lietuvos istorijai reikalingų dokumentų ar jų santraukų (regestų) rinkinį lenkų kalba, pradedant nuo Herodoto. 2-sis tomas siekia iki 1569 m.^38 Tik po Danilavičiaus mirties Vilniuje abu tomai buvo išspausdinti.
Ignas Danilavičius M. Balinskio pratarmėje paminėtas tarp istorikų, padėjusių istoriniais dokumentais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 10
Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos. P.
M. Balinskis dėkojo Ignui Danilavičiui už pagalbą istoriniais dokumentais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 10
Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.
Ignotas Danilavičius dėstė Vilniaus universitete tuo metu, kai buvo didelis susidomėjimas krašto praeities studijomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
Išsamesnėms krašto praeities studijoms istoriką galėjo paskatinti pusbrolio Justino parašyta nedidelė knygelė „Trumpa lietuvių tautos istorijos bruožų apybraiža“. Tuo metu susidomėjimas istorija buvo didelis, Vilniaus universitete dėstė Joachimas Lelevelis, Ignotas Danilavičius, Ignotas Onacevičius. Adomo Mickevičiaus draugai filomatai ir filaretai susirinkimuose diskutavo apie krašto praeitį, liaudies padavimus ir dainas, kuriose jie atsekdavo sustingusius praeities pėdsakus.
Ignas Danilavičius turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį buvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kunigaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip žmoną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 155
Duomenų apie tai mums paliko Strijkovskis. Birutė (Biruta) Žemaičių didiko* duktė29, kuri iš pašaukimo tapo vaidilute būryje mergelių, saugojančių šventą Praurimės aukuro ugnį netoli Palangos, ant švento kalno. Žemaičių ir Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pasitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją ir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį buvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kunigaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip žmoną.
Vienintelį kartą jis mini Lietuvos metraščio Supraslio nuorašą, kurį neseniai buvo radęs ir paskel bęs Ignotas Danilavičius.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 5
Lietuviškų šaltinių Daukantas tuomet žinojo mažai. Vienintelį kartą jis mini Lietuvos metraščio Supraslio nuorašą, kurį neseniai buvo radęs ir paskelbęs Ignotas Danilavičius. Si publikacija buvo itin svarbi, nes įrodė, kad Lietuva tikrai turėjo savo metraščius.
Ignas Danilavičius XIX a. pirmoje pusėje dalį Lietuvos Statutuose nurodytų bausmių kildino iš magdeburginės teisės.
Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)
PDF 4
Jau XIX a. pirmoje pusėje Ignas Danilavičius dalį tokių bausmių Statutuose kildino iš magdeburginės teisės28.
I. Danilavičiaus darbe buvo paskelbtas Lietuvos metraščių pluoštas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 474
Tai I. Danilavičiaus (1787—1843) darbas, kuriame buvo paskelbtas pluoštas Lietuvos metraščių (DanUomicz J. Latopisiec Litvvy i kronika ruska. Wilno, 1827). Minėtas I. Danilavičiaus rinkinys, davęs pradžią Lietuvos metraščių publikavimui, buvo T. Narbuto Saurų dvaro bibliotekoje