Narbutas nurodė, kad Helmoldas, kaip ir kiti užsienio kronikininkai bei dokumentai, neužsimena apie krivį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 421
Čia panagrinėsime dar trečią priekaištą, kuris galėjo būti iškeltas prieš krivio buvimą Prūsijoje praeityje, tai yra kad visiškas visų kitų istorijos šaltinių tylėjimas Dusburgiečio pranešimą apie tą krivį daro labai abejotiną. Tai tiesa, kad joks užsienio kronikininkas, joks istorijos šaltinis - nei Vulfstanas, nei Ditmaras Merzeburgiškis, nei Adomas Bremenietis, nei Helmoldas, nei lenkų kronikininkai, nei jokie dokumentai nė vienu žodžiu neužsimena apie krivį. Tačiau norint suvokti priekaišto esmę, reikia visą dalyką panagrinėti šiek tiek iš arčiau.
Helmoldas, Narbuto perteikimu, Baltijos jūros pavadinimą kildino iš žodžio Balteus, reiškiančio „riterio diržą“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 177
Senovės skandinavų, gal seniausių šios jūros šeimininkų, kalba Balt arba Beet reiškė vandens telkinį; iš jo Malte-Brunas kildina jūros pavadinimą3. Helmoldas išveda jį iš Balteus, „riterio diržo“4. Mes su šių žodžių reikšmėmis dar siejame baltumo požymį, nes toks jis išlikęs lietuvių kalboje.
Helmoldas išve da jį iš Balteus, „riterio diržo“4.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 177
Senovės skandinavų, gal seniausių šios jūros šeimininkų, kalba Balt arba Beet reiškė vandens telkinį; iš jo Malte-Brunas kildina jūros pavadinimą3. Helmoldas išveda jį iš Balteus, „riterio diržo“4. Mes su šių žodžių reikšmėmis dar siejame baltumo požymį, nes toks jis išlikęs lietuvių kalboje.
Helmoldas ir Adomas Bremenietis teigia, jog herulai pirmiausia ap sistojo prie Hebolos, arba Havolos, upės; dėl to kai ku rie kronikininkai priskiria juos prie slavų havolėnų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 327
Helmoldas ir Adomas Bremenietis teigia, jog herulai pirmiausia apsistojo prie Hebolos, arba Havolos, upės; dėl to kai kurie kronikininkai priskiria juos prie slavų havolėnų.