Gotthardas Friedrichas Stenderis Narbuto pateikiamas kaip Kuršo pamokslininkas ir latvių gramatikos autorius, rašęs apie latvių kalbos skirtumą nuo estų kalbos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 256
245\n\n## Puslapis 256\n\naptiko kaimo pavadinimą Kiligundus1, tokį patį kaip estų;\ntai jam davė dingstį daryti išvadą, kad latviai kilę iš suo\nmių. Trumpiausiai į tai atsakome pateikdami Kuršo pa\nmokslininko ir latvių gramatikos autoriaus Stenderio žo\ndžius. Stenderis, neketindamas atsakyti į Tuntnano prie\nlaidą, bet tiesiog aprašydamas istorinius-topografinius šios\ntautos bruožus, rašo: „Latvių kalba yra nutolusi nuo šiau\nrinių kaimynų estų kalbos taip, kaip dangus ir žemė.
Mongolų karvedžiai skubėjo užimti antrąjį ir todėl pasirinko tiesiausią kelią; bet pa lydovai, kuriais jie pernelyg pasikliovė, įvedė juos į siau 1 Stender Gotthard Friedrich.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 110
Mongolų karvedžiai skubėjo\nužimti antrąjį ir todėl pasirinko tiesiausią kelią; bet pa\nlydovai, kuriais jie pernelyg pasikliovė, įvedė juos į siau\n1 Stender Gotthard Friedrich. Lettische Grammatik etc. Braun\nschweig,\n1761.\n8-vo.\nS.\n1,\nsequ.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
111 ## Puslapis 109 trauką: „Vienas aukšto laipsnio karininkas ir malonin gas pažįstamas, kilęs iš mano buvusios parapijos, pasku tinio turkų karo su rusų kariuomene metu lankėsi Ma žojoje Tartarijoje ir, jo teisingumu neabejoju, suteikė man šių žinių: Belgorodo totoriai, gyvenantys stepėse prie Juodosios jūros Limano įlankos, į kurią įteka Dnepras, tarp Bugo ir Berečano upokšnio, šiapus Očakovo, visiš kai skiriasi nuo kitų totorių tiek papročiais, tiek ir kalba, kuri labai panaši į latvių taip, kad lyviams ir kuršiams, jų pačių nuostabai, ji yra suprantama. Ar mūsų latviai kažkada išėjo iš tų užkampių, ar buvo ten nuvesti toto rių antpuolių metu, — negaliu spręsti“1. Nei viena, nei antra, nes Gvaninis nedviprasmiškai teigia: „Ant uolos yra moliu apdrėbta pilis, kurią vadina Klerkei, arba Bia- lohrod, nuo to jie vadinasi Kerkelio, arba Belgorodo to toriais“2.