autorius

Gotthardas Friedrichas Stenderis

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Gotthardas Friedrichas Stenderis Narbuto pateikiamas kaip Kuršo pamokslininkas ir latvių gramatikos autorius, rašęs apie latvių kalbos skirtumą nuo estų kalbos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 256

245\n\n## Puslapis 256\n\naptiko kaimo pavadinimą Kiligundus1, tokį patį kaip estų;\ntai jam davė dingstį daryti išvadą, kad latviai kilę iš suo­\nmių. Trumpiausiai į tai atsakome pateikdami Kuršo pa­\nmokslininko ir latvių gramatikos autoriaus Stenderio žo­\ndžius. Stenderis, neketindamas atsakyti į Tuntnano prie­\nlaidą, bet tiesiog aprašydamas istorinius-topografinius šios\ntautos bruožus, rašo: „Latvių kalba yra nutolusi nuo šiau­\nrinių kaimynų estų kalbos taip, kaip dangus ir žemė.
t-002vidutinis

Mongolų karvedžiai skubėjo užimti antrąjį ir todėl pasirinko tiesiausią kelią; bet pa lydovai, kuriais jie pernelyg pasikliovė, įvedė juos į siau 1 Stender Gotthard Friedrich.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 110

Mongolų karvedžiai skubėjo\nužimti antrąjį ir todėl pasirinko tiesiausią kelią; bet pa­\nlydovai, kuriais jie pernelyg pasikliovė, įvedė juos į siau­\n1 Stender Gotthard Friedrich. Lettische Grammatik etc. Braun­\nschweig,\n1761.\n8-vo.\nS.\n1,\nsequ.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

111 ## Puslapis 109 trauką: „Vienas aukšto laipsnio karininkas ir malonin­ gas pažįstamas, kilęs iš mano buvusios parapijos, pasku­ tinio turkų karo su rusų kariuomene metu lankėsi Ma­ žojoje Tartarijoje ir, jo teisingumu neabejoju, suteikė man šių žinių: Belgorodo totoriai, gyvenantys stepėse prie Juodosios jūros Limano įlankos, į kurią įteka Dnepras, tarp Bugo ir Berečano upokšnio, šiapus Očakovo, visiš­ kai skiriasi nuo kitų totorių tiek papročiais, tiek ir kalba, kuri labai panaši į latvių taip, kad lyviams ir kuršiams, jų pačių nuostabai, ji yra suprantama. Ar mūsų latviai kažkada išėjo iš tų užkampių, ar buvo ten nuvesti toto­ rių antpuolių metu, — negaliu spręsti“1. Nei viena, nei antra, nes Gvaninis nedviprasmiškai teigia: „Ant uolos yra moliu apdrėbta pilis, kurią vadina Klerkei, arba Bia- lohrod, nuo to jie vadinasi Kerkelio, arba Belgorodo to­ toriais“2.