E. Gudavičius kartu su S. Lazutka parengė Pirmojo Lietuvos Statuto Dzialinskio, Lauryno ir Ališavos nuorašų faksimiles.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 269
nuorašų faksimilės. Parengė S. Lazutka, E. Gudavičius. T. 1, d. 2. Vilnius, 1985;
Edvardas Gudavičius daugiausia dėmesio skyrė Pirmojo Lietuvos Statuto baudžiamajai teisei ir polemizavo su G. Demčenka dėl nusikaltimo bei bausmės sąvokų supratimo.
Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)
PDF 4
Edvardas Gudavičius daugiausia dėmesio skyrė baudžiamajai teisei Pirmajame Lietuvos Statute22. Jis polemizavo su G. Demčenka dėl nusikaltimo ir bausmės sąvokų supratimo23.
Edvardas Gudavičius XV–XVI a. istorijoje pamatė reiškinį, kurį pavadino europeizacija, tiksliau vesternizacija.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 120
irkščiai, – Edvardas Gudavičius būtent XV–XVI a. istorijoje pamatė reiškinį, kurį pavadino europeizacija, o tiksliau vesternizacija (nes Europa buvo ir Bizantija). Būten
Edvardas Gudavičius teigia, kad 1392 m. LDK buvo šalis be rašto, mokyklų, didelių miestų, cechų amatų industrijos ir sunkiosios raitijos.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 140
aip Vytauto vaidmenį aptaria Edvardas Gudavičius: „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija 1392 m. buvo šalis be rašto ir mokyklų, be didelių miestų ir cechų amatų industrijos, be sunkiosios raitijos – smogiamosios jėgos mūšio lauke. Jos v
Edvardas Gudavičius suformulavo LDK kaip lenkų civilizacijos „antrosios laidos“ koncepciją.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 320
Daug ką čia reikia aiškintis, juo labiau kad Edvardas Gudavičius yra suformulavęs LDK kaip lenkų civilizacijos „antrosios laidos“ koncepciją ir taip pat to meto lenkų tautą plačiąja reikšme laikęs makrotauta (šalia lenkų tautos siaurąja reikšme).
E. Gudavičius 1998 m. žengė naują feodalizmo sampratos teorinio įprasminimo žingsnį.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 40
1998 m. E. Gudavičius lietuvių istoriografijoje žengė kitą, kokybiškai naują žingsnį feodalizmo sampratos teorinio įprasminimo keliu.
Edvardas Gudavičius nurodo, kad XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių kariuomenėje vyko struktūrinių pakitimų, o valstybės karinė sistema savo geografiniame areale nepirmavo, bet nebuvo ir paskutinė.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 161
Lietuvos istorikas Edvardas Gudavičius, iš Vilniaus perspektyvos vertindamas XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių kariuomenę, nors ir vadina ją viduramžišku riterių kariuomenės vardu, taip pat nurodo, kad joje vyko struktūrinių pakitimų, o valstybės karinė sistema savo geografiniame areale nepirmavo, bet nebuvo ir paskutinė.
E. Gudavičius 1995 m. įsitraukė į feodalizmo problemos svarstymus ir 1387 m. Jogailos privilegiją siejo su bajorų žemėvaldos vasaliniu pobūdžiu.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 40
1995 m. į feodalizmo problemos svarstymus įsitraukė E. Gudavičius. Aiškindamas, kokia buvo Lietuvos vieta globaliuose Vakarų procesuose, E. Gudavičius teigia, kad 1387 m. Jogailos privilegija nusakė bajorų žemėvaldos vasalinį pobūdį, už karo tarnybą garantuodama tėvoninį valdymą
Edvardas Gudavičius nagrinėjo XVI a. šlėktų atsiskyrimą nuo bajorų.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 56
Situaciją XX a. aštuntajame dešimtmetyje stengėsi pakeisti Edvardas Gudavičius, ryžęsis atsakyti į teorinį klausimą, kaip Lietuvoje XVI a. vyko šlėktų atsiskyrimo nuo bajorų procesas ir kokios buvo to pasekmės.