D. Poška savo Baublyje įtaisė senienų muziejų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 470
Be to, buvo renkamos senienos ir seni istoriniai dokumentai, o D. Poška savo Baubly įtaisė net senienų muziejų. Jis taip pat bandė rašyti ir Lietuvos istoriją.
D. Poška savo Baublyje globojo lietuviškosios kultūros palaikus ir rašė žemaitiškai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 467
Baužos mintys sukėlė didelį atgarsį mokslininkų ir lietuvių veikėjų tarpe. Ypač juo buvo susižavėjęs D. Poška, pats globojęs lietuviškosios kultūros palaikus savo Baubly ir rašęs žemaitiškai.
1829 m. „Dziennik Warszawski“ išspausdino Dionizo Poškos straipsnį „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 49
Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“8. Jis parašytas metai prieš mirtį, todėl jį drįstume laikyti tam tikru literatūriniu testamentu.
Narbutas rašo, kad D. Poškai buvo žinomi S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ ir spėta, jog Poška galėjo juos persirašyti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 51
Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo persirašytas11. Bet savo straipsnyje jis nemini S. Daukanto, tarytum pastangų parašyti lietuvių tautos istoriją iki pat 1829 metų ir nebuvo.
Teodoro Narbuto vertinimu, Dionizo Poškos 1829 m. straipsnis apie Lietuvos ir Žemaičių istorijos rašymą buvo literatūrinis testamentas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 441
Tame pačiame laiške I. Onacevičiui istorikas prisipažino, jog šią medžiagą jis ėmė tvarkyti maždaug prieš dešimtį metų, t. y. apie 1825— 1827 metus. Vadinasi, trečiojo dešimtmečio pabaigoje T. Narbutas jau turėjo sukaupęs pakankamą kiekį šaltinių, kuriais remdamasis galėjo ryžtis rekonstruoti seniausią Lietuvos istoriją. Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“2.
Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 110-111
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspaus dintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žo džių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių is toriją“2.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 441
Tame pačiame laiške I. Onacevičiui istorikas prisipažino, jog šią medžiagą jis ėmė tvarkyti maždaug prieš dešimtį metų, t. y. apie 1825— 1827 metus. Vadinasi, trečiojo dešimtmečio pabaigoje T. Narbutas jau turėjo sukaupęs pakankamą kiekį šaltinių, kuriais remdamasis galėjo ryžtis rekonstruoti seniausią Lietuvos istoriją. Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“2.
Dionizas Poška 1829 metais „Dziennik Warszawski“ paskelbė straipsnį „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 441
Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“2. Jis parašytas metai prieš mirtį, todėl jį drįstume laikyti tam tikru literatūriniu testamentu
Dionizas Poška 1829 metais paskelbė straipsnį „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 49
Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“8. Jis parašytas metai prieš mirtį, todėl jį drįstume laikyti tam tikru literatūriniu testamentu.