Narbutas klaidinga laikė nuomonę, kurią siejo su kronikininku Belskiu ir Ledos vardo panašumu į Ladą. Narbutas mini, kad Belskis savo kronikoje pasakojo panašų dalyką apie senovės prūsų monetas. Belskis buvo ir lietuvių valdovų, turėjusių Jurijaus vardą, kaip antai Jurijus (Jurgis) Vytautaitis, kuris valdė Pskovo žemę apie 1342 metus27 28.
Šie mitai jokiu būdu netaikomi Ledos dvyniams Kastorui ir Poliuk- sui, kaip tai mėginta įrodyti. Šios nuomonės klaidingumas atsirado dėl to, kad šitaip ma nė kronikininkas Belskis, kuriam tikriausiai pirmiau už Lato ną atėjo į galvą Ledos vardas, panašesnis į Ladą, žinomą Lėlio ir Polėlio motinos vardu. Tyrėjams stokojant kritiškumo, ta klaida išplito panašiai kaip mūsų mitologų spėjimas; kai kurie iš mūsų deivės Lados daro graikų Venerą arba egiptiečių Izidę, o iš jos dvynių Lėlių vadina Kupidonu, o Polėlių - Himenėju.
Iškiliojoje pusėje ženklas, panašus į vadinamojo biarmiškojo raidyno raidę A arbatų, prie kurios yra dobilo lapelis. Tas žodis gali turėti ryšį su Hirijos (Hirrya), arba Jurijos (Juhrya), šalimi, kuri buvo prie Jūros upės, jai priklausė ir Jurbarkas. Buvo ir lietuvių valdo vų, turėjusių Jurijaus vardą, kaip antai Jurijus (Jurgis) Vytau- taitis, kuris valdė Pskovo žemę apie 1342 metus27 28.