Generolas Baturlinas, aprašydamas Darijaus žygį prieš Skitiją, pateikė naujesnius Herodoto geografijos paaiškinimus. Baturlinas net teigia, kad Jurjevas buvo atstatytas XII amžiaus pradžioje po to, kai jį sunaikino poloviečiai.
Vis dėlto Herodotas turėjo daugiau žinių apie romėnus*, nes teigia, kad dienovidžio kryptimi į šiaurę nuo gelonų ir budinu krašto plyti septynių dienų kelio dykra, o už jos gyvena tisagetai. Naujausių ir tiksliausių šios graikų istoriko geografijos paaiškinimų pateikė generolas Baturlinas, aprašydamas Darijaus žygį prieš Skitiją2. Pasak jo, gelonų gyventa dabartinėje Starobelsko apskrityje, o budinai gyveno visai greta, rytų link buvo užėmę šiandienių Voluikos ir Bogončavo miestų apylinkes, vadinasi, šių abiejų genčių gyvenamas kraštas plytėjo Dono ir Doneco tarpupyje, jo plotas iš pietų į šiaurę galėjo būti nuo 48 iki 51 laipsnio platumos, o tisagetai buvo įsikūrę šiandienėse Oriolo, Tūlos, Riazanės, Tambovo ir Penzos gubernijose.
Vis dėlto Herodotas turėjo daugiau žinių apie romėnus*, nes teigia, kad dienovidžio kryptimi į šiaurę nuo gelonų ir budinu krašto plyti septynių dienų kelio dykra, o už jos gyvena tisagetai. Naujausių ir tiksliausių šios graikų istoriko geografijos paaiškinimų pateikė generolas Baturlinas, aprašydamas Darijaus žygį prieš Skitiją2. Pasak jo, gelonų gyventa dabartinėje Starobelsko apskrityje, o budinai gyveno visai greta, rytų link buvo užėmę šiandienių Voluikos ir Bogončavo miestų apylinkes, vadinasi, šių abiejų genčių gyvenamas kraštas plytėjo Dono ir Doneco tarpupyje, jo plotas iš pietų į šiaurę galėjo būti nuo 48 iki 51 laipsnio platumos, o tisagetai buvo įsikūrę šiandienėse Oriolo, Tūlos, Riazanės, Tambovo ir Penzos gubernijose.