Narbutas rašė, kad Augustas fon Kocebus teisingai vadino gintarą senoviniu saulės akmens vardu ir tikra gamtos mįsle.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 146
Lietuvių kalboje jis išliko žodyje Stiklas, kuris susideda iš s, si, sii, o tai išreiškia lotynų reciprocum, se, sanskrito sieti2, lenkų się; be to, lietuviškas žodis Stiklas reiškia spindintį daiktą, žodyje glūdi G los s pradas. 150 Kocebus teisingai vadina gintarą saulės akmeniu, senovėje žinomu vardu3, taip pat tikra gamtos mįsle, kurią gaubia sunkiai atskleidžiamos uždangos4. Tačiau senovėje, jei atmesime tokias pasakas ir spėliones, pavyzdžiui, kad jis susidaro iš lūšies šlapimo, ¡gintaru verkė Muleaįgrido paukščiai arba hiperborėjų Apolonas, būta apie jį gana tikslių žinių.
Kocebaus darbe Narbutas nurodė 1246 m. sutartį kaip seniausią jam žinomą liudijimą apie dingusios Sambijos dalies egzistavimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 346
Ligi šiol žinoma seniausia sutartis, primenanti dingusios Sambijos dalies egzistavimą senovėje; ji esanti 1246 metų Kocebaus darbe (t. 1. P. 418—420). Ten pažymėta krašto dalis, kurią Liūbeko gyventojai gavo kaip atlyginimą už suteiktą kryžiuočiams pagalbą užkariaujant sambius, o būtent Sambiją, Vitlandiją ir dalį Varmijos. Šioje sutartyje yra viena detalė, atskleidžianti visą esmę.
Ligi šiol žinoma seniausia sutartis, primenanti dingu sios Sambijos dalies egzistavimą senovėje; ji esanti 1246 metų Kocebaus darbe (t.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 346
Ligi šiol žinoma seniausia sutartis, primenanti dingusios Sambijos dalies egzistavimą senovėje; ji esanti 1246 metų Kocebaus darbe (t. 1. P. 418—420). Ten pažymėta krašto dalis, kurią Liūbeko gyventojai gavo kaip atlyginimą už suteiktą kryžiuočiams pagalbą užkariaujant sambius, o būtent Sambiją, Vitlandiją ir dalį Varmijos. Šioje sutartyje yra viena detalė, atskleidžianti visą esmę.