autorius

Augustas Liudvikas fon Slėceris

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Augustas Liudvikas fon Slėceris skaitė formą „satrium“ ir ją lygino su lietuvišku žodžiu „lihtars“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 146

Skitai gintarą\nvadino\nsacrium.\nŠio\nžodžio\ngalūnė\nsugraikinta.\nSlėceris skaito satrium ir tą žodį prilygina lietuviškam lihtars. Tik\nriausiai jį labiausiai reikėtų lyginti su skilu kalbos žodžiais*.

t-002vidutinis

Narbutas svarstė, kad Augustas Liudvikas fon Slėceris galbūt nesilankė prie Baltijos, bet galėjo remtis gerais senovės šaltiniais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 373

Taip jūros plotas vis didėjo, ir galima sakyti, jog jūra augo žemės sąskaita, žodžiu, jūra didėjo. Tad tie, kurie pastebėjo fizinių įvykių, lėmusių žemių prie Baltijos jūros dingimą, sakė tikrą tiesą, ir tie, kurie, kaip Melą, teigė, jog Baltijos jūra užgriozta pakrantės salų, kurios vieną sykį panašios į sausumą, o kitą — į archipelagą, sakė taip pat ne mažiau tiesos. Tad kam gi vargšui Melai kaltinti Slėcerį meluojant; jis gal būt nesilankė prie Baltijos, neturėjo tikro supratimo apie Siaurės kraštus, bet galėjo visa nurašyti iš gerų senovės šaltinių, kurie tai žinojo ir, kaip matyti, labai gerai su vokė.