Teodoras Narbutas rašo, kad Aristotelis, kaip ir keli kiti senovės autoriai, žinojo gintarą, jo savybes ir tyrinėjo jo gavybos vietas. Teodoras Narbutas Aristotelį mini tarp autorių, kurie, jo teigimu, kalbėjo apie vandens lygio kritimą ir pateikė įrodymų. Aristotelis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo.
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per\nnelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo\nKristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po\nketurių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra\nvertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas,\nOvidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami\nakivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis\napie\nBaltijos\njūrą“).\nSeni\nvenecijiečių\nžemėlapiai\nšiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima\nšiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že\nmėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
Priartinus mūsų tyrimus prie \ngeografijos, pirmiausia reikia kreiptis ¡patarimo į istorijos \ntėvą. Herodotas ¡savo kelionės po Skitiją metu teiravosi \napie gintaringas vietas; boristeniečiai, ariba Padneprės \ngraikų kolonistai, jam pasakoję, jog šis produktas pasie\nkiąs juos iš šiaurės vakaruose esančios jūros. Bet turbūt \ndėl kažkokio ¡pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė nei \nvietos, iš kur jis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo.