Kartu su būsimų tautininkų, susispietusių apie „Vilties“ žurnalą, redaguojamą Antano Smetonos, grupuote kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, neretai ta kova virsdavo lenkų ir lietuvių muštynėmis. Smetonos, tai nupirkti per dideli batai vaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubrendo, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas karininkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš miestelio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po.
Kartu su būsimų tautininkų, susispietusių apie „Vilties“ žurnalą, redaguojamą Antano Smetonos, grupuote kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, neretai ta kova virsdavo lenkų ir lietuvių muštynėmis.
Daugiausia dėmesio jie skyrė katalikišką doktriną atitinkančiai lietuvių kultūrinei ir visuomeninei veiklai. Kartu su būsimų tautininkų, susispietusių apie „Vilties“ žurnalą, redaguojamą Anta- no Smetonos, grupuote kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, neretai ta kova virsdavo lenkų ir lietuvių muštynėmis. Vyskupi- joje dominavo lenkų krikščionys demokratai, veikę vadovaudamiesi lenkų nacionalizmo doktrina, matę Lenkijos valstybę kuo platesnėje buvusios LLV teritorijoje, rūpinęsi lenkiškojo patriotizmo ir lenkų kalbos pozicijų stipri- nimu.
Smetonos, tai nupirkti per dideli batai vaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubrendo, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas.
Demokratija Lietuvoje, pasak A. Smetonos, tai nupirkti per dideli batai vaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubren- do, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas. Seimas atrodė smulkmeniškai besikišantis į vykdomosios valdžios reikalus ir nekompe- tentingas. Demokratinis valstybės modelis konservatyviajai pusei pasiro- dė neatitinkąs tautos interesų, apleidžiantis lietuvybės sklaidą, sudarantis grėsmę bolševizmui tarpti. Tuo metu į politinę areną išėjo kariuomenė: kariškiai ne tik apgynė Lietuvos laisvę, prijungė Klaipėdą, karininkai jautė savo jėgą prieš politikus, jie skyrė laiko karių švietimui, lavino juos fiziškai, diegė sportą, higienos žinias.
Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas karininkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš miestelio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po.
Prezidentas A. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas kari- ninkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš mieste- lio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po jų – prie ati- tinkamai išpuoštų vietos žydų vartų. Prezidentas lankė bažnyčias, sina- gogas ir rusų stačiatikių cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona aiškino naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje, nebeleisti politikuoti neatsakingiems pažadų dalytojams, labiau rūpintis žmonių reikalais, už- baigti valdininkų korupciją, padaryti gyvenimą geresnį ir ramesnį. Pats A. Smetona teigė, kad ši jo beprecedentė kelionė leido žmonėms sužinoti Antanas Smetona – Lietuvos prezidentas 1919–1920 ir 1926–1940 m.