t-001vidutinis
Narbutas mini Hlebovičiaus „Vytauto gyvenimą“ kaip Onacevičiaus pastabose nurodytą šaltinį svarstant senųjų Lietuvos kronikų patikimumą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 31
Todėl vieni tiesiog priimdavo kronikininkų geriau išdėstytas išvadas apie tautos ištakas, kiti, priblokšti tų išvadų netailklumo, siūlė vargais negalais suregztas savąsias, o dar kiti su tikrai pyrgonišku nepatiklumu, visas kronikų sakmes pasako mis pavadinę, sielvartavo dėl galimybių pastūmėti Lie tuvos istoriją toliau XIII amžiaus1. Juk senesnės kroni kininkų žinios apie lietuvių gentis nepagrįstai laikytos išmone: jie sėmėsi žinių iš dabar pražuvusių kronikų, ku rių padavimai ir senovės šaltinių liekanos buvo ne tokie seni. O tai, kad jose būta ne vien pasakų, kas dieną įti kina vis nauji atradimai; pats puikus lietuvių kalbos ži novas ir savo surinktų giesmių leidėjas ponas Rėza***, kurio šviesa tiek daug pasinaudojome ankstesniame to- 1 Hlebovičiaus „Vytauto gyvenimas“. P. 116 (Onacevičiaus pas tabos)***.