Aleksandras Humboltas tvirtino, kad atsiskyrus skystajai ir kietajai materijai Žemės rutulys tapo karštas tarsi raudonai įkaitinta geležis. Teodoras Narbutas Aleksandro Humbolto veikalais apie Žemės temperatūros kitimą grindė prielaidą apie labai senus Šiaurės gyventojus. Narbutas Humboltui priskyrė aiškinimą, kad senovės Šiaurės tropinę augaliją sukūrė po sausumos ir skystosios materijos atsiskyrimo likusi šiluma.
Humboltas** tvirtina, jog, kai skystoji materija staiga atsiskyrė nuo kietosios, Žemės rutulyje atsirado tiek ener gijos, kad ji buvo karšta tarsi raudonai įkaitinta geležis. Aušti pradėjo nuo ašigalių. Vėliau tose šalyse susifor mavo atogrąžų klimatas.
Todėl viskas prasidėjo nuo Siaurės, nes prie\npusiaujo dėl karščio niekas negalėjo augti. Tai taip pat\nsutampa su žymiojo tyrinėtojo pono Humbolto aiškini\nmais; jis teigia, kad tropikų augalija vėsėjusi senovės\nŠiaurėje, kuri turėjo tuomet gana daug išsiskyrusios ši\nlumos, kai kieta sausumos dalis atsiskyrė nuo skystos, o\nlai pirmiausia įvyko Šiaurėje: taip tropinė šiluma pagim\ndė augaliją ir gyvūniją. Iš tikrųjų tai truko neilgai, o\ntik tol, kol susikaupusi šiluma išsisklaidė ir po kitas oro\njuostas.