Aleksandras Humboltas tvirtino, kad atsiskyrus skystajai ir kietajai materijai Žemės rutulys tapo karštas tarsi raudonai įkaitinta geležis. Teodoras Narbutas Aleksandro Humbolto veikalais apie Žemės temperatūros kitimą grindė prielaidą apie labai senus Šiaurės gyventojus. Narbutas Humboltui priskyrė aiškinimą, kad senovės Šiaurės tropinę augaliją sukūrė po sausumos ir skystosios materijos atsiskyrimo likusi šiluma.
Humboltas** tvirtina, jog, kai skystoji materija staiga atsiskyrė nuo kietosios, Žemės rutulyje atsirado tiek energijos, kad ji buvo karšta tarsi raudonai įkaitinta geležis. Aušti pradėjo nuo ašigalių. Vėliau tose šalyse susiformavo atogrąžų klimatas.
Todėl viskas prasidėjo nuo Siaurės, nes prie pusiaujo dėl karščio niekas negalėjo augti. Tai taip pat sutampa su žymiojo tyrinėtojo pono Humbolto aiškinimais; jis teigia, kad tropikų augalija vėsėjusi senovės Šiaurėje, kuri turėjo tuomet gana daug išsiskyrusios šilumos, kai kieta sausumos dalis atsiskyrė nuo skystos, o lai pirmiausia įvyko Šiaurėje: taip tropinė šiluma pagimdė augaliją ir gyvūniją. Iš tikrųjų tai truko neilgai, o tik tol, kol susikaupusi šiluma išsisklaidė ir po kitas oro juostas.