Albertas Krantzas minimas tarp vėlesnių kronikininkų ir siejamas su „Wandal.“ veikalu. Balińskio pasakojime jo teiginiai įtraukti į Gedimino laiškų ir krikšto klausimo istoriografinę diskusiją.
4) Vėlesni kronikininkai: A 1 b. K r a n t z, Wand. L. VIII, p. 9, K o j e 1 a v i č i u s, p. 271, Herm. Corneri Chron. p. 1000, nieko apie Gedimino laiškus nėra girdėję, o viską priskiria arkivyskupui.
Taigi čia turime aiškų paties Gedimino prisipažinimą, kad niekados jokių laiškų nei popiežiui, nei Vokietijos mies tams nebuvo rašęs nei liepęs rašyti ir apskritai niekados net nebuvo pareiškęs noro priimti krikščionių tikėjimą. Anot K r a n t z o, 1 c., Gediminas taip pat pareiškęs: Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio [Jūsų Tėvo nei pažinojau, nei trokštu pažinti].
Tas pareiškimas prieštarauja Koje- 1 a v i č i a u s (p. 272), Hermano Kornerio (Chron. p. 1006), Alberto Krantzo (Wandal. L. VIII, c. 9) teiginiams, esą Gediminas buvo prisiekęs, kad nori gyventi ir mirti savo tėvų tikėjimą išpažindamas!