Santrauka
Abraomas Kulvietis dar išleido keletą kitų reikalingų tikybinių knygučių. Jas rašė Rapagelionis, Kulvietis, Mažvydas, Bretkūnas ir daug kitų lietuvių; daugelis jų buvo kilę iš Didžiosios Lietuvos, kur irgi buvo skleidę protestantizmą.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Kulvietis įkūrė mokyklą kilmingai jaunuomenei, kurioje mokėsi 60 mokinių, sakė pamokslus, kritikuojančius Katalikų bažnyčią, ir patraukė į savo pusę daug žmonių, o 1542 m. turėjo emigruoti į protestantiškąją (nuo 1525 m.) Prūsiją, kur jį priglobė kunigaikštis. | ||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-176378
citata_originali: |
Vilniuje A. Kulvietis įkūrė mokyklą kilmingai jaunuomenei, kurioje mokėsi
60 mokinių, sakė pamokslus, kritikuojančius Katalikų bažnyčią, ir patraukė
į savo pusę daug žmonių, o 1542 m. turėjo emigruoti į protestantiškąją (nuo
1525 m.) Prūsiją, kur jį priglobė kunigaikštis Albrechtas. A. Kulvietis, pa-
sinaudodamas reformacija, iškėlusia gimtosios kalbos svarbą bendraujant
su Dievu, suformulavo tokią kultūrinę programą, kuri lietuvių kalbą turėjo
padaryti visos švietimo sistemos pagrindu, pakelti šią kalbą į valstybės in-
teresų lygį ir taip išugdyti lietuvių inteligentiją. Šią programą A. Kulvietis
bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pir-
maisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų
programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Ka-
tekizmą“. A. Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos
diduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama
rusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti:
lietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo pro-
jektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi.
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-193709