Vardas Labguva/ Labgava kilęs iš tokio pat\nupės vardo. Senoji baltiška forma greičiausiai turėtų būti *Labjava/*Labjuva>*Labiava\n/ *Labiuva, plg. Laba, Labažė, Labažis, Labė ir lobas ‘dauba, raguva, slėnys’ (Vanagas\nA., Dėl vietovardžio Labguva..., p. 185—189).
Reiškiame nuoširdžią padėką rankraštį recenzavusiems akad. V. Mažiuliui, filol. m. k.\nS. Karaliūnui, istorikui R. Jasui, už dalykinius patarimus dėkojame filologei G. Blažienei,\nfilol. m. dr. A. Vanagui ir visiems kitiems, padėjusiems rengti šią knygą spaudai.