Autorius

A. Alekna

12 teiginių10 įrašų1 ryšys

A. Alekna – autorius ir istorinis tyrinėtojas, minimas nagrinėjant Žemaičių vyskupystės dokumentus bei XIX amžiaus blaivybės judėjimą. Jis pirmasis kiek rimčiau įsigilino į Žemaičių vyskupystės konsistorijos ir Kauno gubernatoriaus dokumentus, todėl jo darbas siejamas su svarbių archyvinių rinkinių tyrimu. A. Aleknos publikacijos buvo pasitelktos išdėstant pagrindinius blaivybės brolijų veiklos metmenis, taip suteikiant medžiagos šio judėjimo istorijai aprašyti. Taip pat jis teigė, kad kai kuriuos aplinkraščius dėl blaivybės ir kitų klausimų vyskupo nurodymu rašydavo sekretoriai. Pateikti duomenys neatskleidžia A. Aleknos gyvenimo laikotarpio, veiklos vietos ar išsamesnio vaidmens, todėl objekto biografinis ir istorinis aprašymas lieka neišsamus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

VilniusA. Alekna

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Zenono Ivinskio vertinimu, A. Alekna gebėjo kritiškai ir objektyviai vertinti šaltinius; tai parodė 1936 m. veikalas „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“.
  • A. Alekna pirmasis kiek rimčiau įsigilino į Žemaičių vyskupystės konsistorijos ir Kauno gubernatoriaus dokumentus.
  • A. Alekna parašė veikalą „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“, išleistą Kaune 1936 m.
  • A. Alekna išleido „Žemaičių vysk. M. Valančius“ (1923), plačiai remdamasis Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga.
  • Prof. A. Alekna peržiūrėjo ir patikrino apie Vytautą Didįjį išleistą monografiją.
  • Rengiant monografiją apie Vytautą Didįjį A. Alekna padėjo naudingais patarimais.
  • Autoriaus vertinimas, paskelbtas 1978 m.; kalbama apie 1936 m. veikalą.
  • Šaltinio autoriaus apibūdinimas; kalbama apie archyvinių rinkinių tyrimą.
  • Bibliografinis aprašas; 1936 m.
  • Aprašoma 1923 m. išleisto veikalo rengimo metodika.
  • 1930 m. šaltinyje aprašomas monografijos rengimas Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus proga.
  • 1930 m. monografijos rengimo ir redagavimo kontekstas; šaltinio autoriai reiškia dėkingumą.
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Antanas Alekna 1922–1930 m. buvo Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje bei istorijos katedros vedėjas.
  • Šaltinyje A. Alekna įvardijamas profesoriumi ir kanauninku.
  • Zenono Ivinskio aprašymas, paskelbtas 1978 m.; nurodomas 1922–1930 m. laikotarpis.
  • Pareigų ir titulų paminėjimas 1930 m. bei 1978 m. šaltiniuose.
PažiūrosŠaltinių nesutarimas
  • A. Alekna M. Valančiaus biografijoje teigė, kad popiežiaus Pijaus IX išleisti blaivybės brolijų įstatai paskatino platinti blaivybę.
  • A. Alekna teigė, kad kai kuriuos aplinkraščius dėl blaivybės ir kitų dalykų rašydavo sekretoriai vyskupo nurodymu.
  • Egidijaus Aleksandravičiaus perteiktas A. Aleknos teiginys; kalbama apie blaivybės skatinimo priežastis.
  • Šaltinyje perteikiama A. Aleknos pozicija apie aplinkraščių rengimą.
Bendravimas
  • Rengiant monografiją apie Vytautą Didįjį A. Alekna bendradarbiavo teikdamas patarimus ir padėdamas ją rašyti bei redaguoti.
  • 1930 m. monografijos rengimo kontekstas.
Istorinė reikšmė
  • Šaltinio autoriaus vertinimu, A. Alekna buvo pirmasis, kiek rimčiau įsigilinęs į Žemaičių vyskupystės konsistorijos ir Kauno gubernatoriaus dokumentus.
  • Vertinamas jo vaidmuo tiriant XIX a. blaivybės istorijai svarbius archyvinius rinkinius.
  • Egidijus Aleksandravicius - Blaivybe Lietuvoje XIX amziuje

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Zenonas Ivinskis vertino, kad A. Aleknos „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“ parodė jo gebėjimą kritiškai ir objektyviai vertinti šaltinius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kanauninkas Ant. Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten istorijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją», jos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas daugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų. A. Aleknos «Katalikų Bažnyčia Lietuvoje » (1936) parodė jo sugebėjimą šaltinius kritiškai ir objektyviai vertinti. Plačiai pasiremdamas Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, jis išleido « Žemaičiu vysk. M. Valančius » (1923) 81a.
t-003vidutinis

A. Alekna, remdamasis Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, 1923 m. išleido veikalą „Žemaičių vysk. M. Valančius“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kanauninkas Ant. Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten istorijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją», jos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas daugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų. A. Aleknos «Katalikų Bažnyčia Lietuvoje » (1936) parodė jo sugebėjimą šaltinius kritiškai ir objektyviai vertinti. Plačiai pasiremdamas Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, jis išleido « Žemaičiu vysk. M. Valančius » (1923) 81a.
t-004vidutinis

A. Aleknos „Lietuvos istorijos“ antras leidimas buvo išleistas Tilžėje 1923 m.

Įrodymai (1)
t-005vidutinis

Antanas Alekna 1922–1930 m. dėstė Lietuvos istoriją, jos šaltinius ir istorinę geografiją Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kanauninkas Ant. Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten istorijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją», jos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas daugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų. A. Aleknos «Katalikų Bažnyčia Lietuvoje » (1936) parodė jo sugebėjimą šaltinius kritiškai ir objektyviai vertinti. Plačiai pasiremdamas Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, jis išleido « Žemaičiu vysk. M. Valančius » (1923) 81a.
t-006vidutinis

Prof. A. Alekna peržiūrėjo ir patikrino apie Vytautą Didįjį išleistą plačią monografiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytauto Didžiojo 500 jubiliejaus metu proga „Sakalo“ B-vė išleido apie Vytautą Didįjį plačią monografiją. Ją parašė istorikų būrelis, redagavo S. Daukanto mok. Sem-jos istorijos mok. P. Šležas. Monografiją peržiūrėjo ir patikrino prof. A. Alekna.
Visi teiginiai ir įrodymai (12 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—42
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—33
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—33
Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai200011
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—11