Žygimantas Kęstutaitis

PDF 68-69

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai ## Puslapis 69 Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m. Kazimierui. S *Ė - Pabaisko mūšyje Livonijos Suomijos įlanka ) | Jogailaičiui.

PDF 71

Tai buvo „Žalgiris“ Livonijos ordinui. Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis pergalei atminti pastatė parapinę bažnyčią (1436- 1440 m.), kuri daug kartų perstatyta ir šiandien tebestovi Pabaiske. Švitrigaila Algirdaitis siekė Lietuvos valstybės savarankiškumo, jos žemių neliečiamybės, nereiškė paklusnumo Jogailai ir Lenkijai.

PDF 441

Stanislovo katedroje Vilniuje paskelbė susirinkusiems žmonėms popiežiaus raštą, kuriuo Žygimantas bei visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai buvo atleidžiami nuo priesaikos, prieš metus duotos Boleslovui. Tada Žygimantas pagal senus papročius buvo maršalų paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu ir pakeltas į sostą, į dešinę jam įteikiant apnuogintą kalaviją, kurį buvo atsiuntęs karalius. Dėl šių iškilmių didžiai susikrimto Liudvikas, Toninės komtūras, kuris su trimis savo draugais, kryžiuočių ordino riteriais, gyveno Vilniuje, prisidengdamas pasiuntinio skraiste, o iš tikrųjų uoliai eidamas žvalgo pareigas.

PDF 438-439

Mat Boleslovas dėl tiesiog neįtikimo žiaurumo atstūmė beveik visus nuo savęs ir galop užsitraukė ypatingą neapykantą tų, kurie, kilę iš seniausių lietuvių šeimų, negalėjo pakęsti, kad jis, pataikaudamas savo žmonai rusei, Tverės kunigaikščio dukteriai, skyrė žymiausias pareigybes beveik vien maskvėnams bei rusams. Kai Žygimantas, išvykęs iš Seversko, pasiekė Lietuvą, neraginami suplaukė pas jį didikai bei bajorai, iš kurių netrukus susidarė tikra kariuomenė. Žygimantas nutarė, skubiai ir slaptai ištraukus į žygį, užklupti Boleslovą Ašmenoje, kur šis nerūpestingai leido laiką, čia jį suimti ir pasiųsti karaliui.

PDF 441

Stanislovo katedroje Vilniuje paskelbė susirinkusiems žmonėms popiežiaus raštą, kuriuo Žygimantas bei visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai buvo atleidžiami nuo priesaikos, prieš metus duotos Boleslovui. Tada Žygimantas pagal senus papročius buvo maršalų paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu ir pakeltas į sostą, į dešinę jam įteikiant apnuogintą kalaviją, kurį buvo atsiuntęs karalius. Dėl šių iškilmių didžiai susikrimto Liudvikas, Toninės komtūras, kuris su trimis savo draugais, kryžiuočių ordino riteriais, gyveno Vilniuje, prisidengdamas pasiuntinio skraiste, o iš tikrųjų uoliai eidamas žvalgo pareigas.

PDF 446

Keturi tūkstančiai vyrų pateko į nelaisvę, tarp jų — žymieji karo vadai ir jo šalininkai. Visi tikėjo, jog puiki pergalė atneš taiką; taip ir būtų atsitikę, jeigu Žygimantas, nors kovos lauke jau pralieta pakankamai kraujo, nebūtų suteikęs tėvynei dar daugiau skausmo savo gal kartais ir reikalingu, ir teisingu, bet tarp žmonių nekenčiamu žiaurumu. Kai pasklido kalbos, jog Jurgis Lengvenaitis, karaliaus brolėnas, Mstislavlio valdovas, išvytas iš savo valdų ir Trakuose įmestas į kalėjimą, jog Daugirdas Gedgaudaitis, kunigaikštis Fiodoras Odincevičius ir kiti yra kalinami kur kas sunkesnėmis sąlygomis, nei leistų jų kilmė bei orumas, o Jonui Manvydui, Vilniaus vaivadai, Rumbaudui, Lietuvos maršalui, kaltinamiems maišto kėlimu, nukirto galvas, visi, ir kilmingi, ir nekilmingi, suprato, jog naujojo valdovo širdis kieta ir žiauri, ir dėl to pranašavo, kad, jam valdant, prasidės tikrai baisi tironija, kurios ir baisėjosi.

PDF 122

Išsiuntę Skabeiką, pasiuntė į Moldaviją1 6 ieškoti kunigaikščio Švitrigailos, Ir kunigaikštis Aleksandras Cartorijskis su Skabeika Verbų sekmadienį1 7 įvažiavo į Trakų pilį. Tuo metu kunigaikščio Žygimanto sūnus buvo išėjęs iš pilies į bažnyčią, o pats kunigaikštis Žygimantas klausė mišių pilies miegamajame. Ir, kunigaikščiui Cartorijskiui su Skabeika ir su visais tais vežimais įvažiavus į pilį ir užrakinus vartus, visi tie vyrai išlindo iš vežimų ir metėsi stačiai į kunigaikščio Žygimanto miegamąjį, kur jis klausė mišių.

PDF 409

Antrame skyde - bėgantis lokys, nugręžtas į dešiniąją skydo pusę; tai tėvoninės Žemaičių kunigaikštystės herbas. Trečiame skyde, į dešinę nuo kunigaikščio, yra kryžius, einantis beveik per visą skydą; šis skydas priklauso Senųjų Trakų miestui . Ketvirtame skyde - visu ūgiu stovintis šarvuotas riteris su smailiaviršiu šalmu ant galvos; dešine ranka jis remiasi į nulaužtą medžio kamieną su dalimi šakų, o kairiojoje, šiek tiek pakylėtoje, laiko kažką panašaus į pasagą.

PDF 407

Antrame skyde - bėgantis lokys, nugręžtas į dešiniąją skydo pusę; tai tėvoninės Žemaičių kunigaikštystės herbas. Trečiame skyde, į dešinę nuo kunigaikščio, yra kryžius, einantis beveik per visą skydą; šis skydas priklauso Senųjų Trakų miestui . Ketvirtame skyde - visu ūgiu stovintis šarvuotas riteris su smailiaviršiu šalmu ant galvos; dešine ranka jis remiasi į nulaužtą medžio kamieną su dalimi šakų, o kairiojoje, šiek tiek pakylėtoje, laiko kažką panašaus į pasagą.

PDF 11

Bajorų luomui pripažintos lengvatos negali būti teikiamos tiems, kurie neišpažįsta katalikų tikėjimo ir išsižada paklusnumo popiežiui". Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas privedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švitrigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravoslavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais katalikais bei Lenkijos ponais.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas privedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švitrigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravoslavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais katalikais bei Lenkijos ponais. Skilimą pavyko pašalinti, sulyginus — bent formaliai — pravoslavų feodalų (ne dvasininkų) teises su to paties luomo katalikų teisėmis.

PDF 438-439

Mat Boleslovas dėl tiesiog neįtikimo žiaurumo atstūmė beveik visus nuo savęs ir galop užsitraukė ypatingą neapykantą tų, kurie, kilę iš seniausių lietuvių šeimų, negalėjo pakęsti, kad jis, pataikaudamas savo žmonai rusei, Tverės kunigaikščio dukteriai, skyrė žymiausias pareigybes beveik vien maskvėnams bei rusams. Kai Žygimantas, išvykęs iš Seversko, pasiekė Lietuvą, neraginami suplaukė pas jį didikai bei bajorai, iš kurių netrukus susidarė tikra kariuomenė. Žygimantas nutarė, skubiai ir slaptai ištraukus į žygį, užklupti Boleslovą Ašmenoje, kur šis nerūpestingai leido laiką, čia jį suimti ir pasiųsti karaliui.

PDF 462

Laukė jos ilgiau, nei tikėjosi. Kadangi tironui viskas rodėsi įtartina, rūmų vartai buvo uždaryti, o jis pats rūmuose klausėsi pamaldų, kurias čia pat laikė kunigas. Laužtis jėga pro vartus sąmokslininkai nedrįso, kad Žygimantas, išgirdęs triukšmą, kur nepasislėptų, antra vertus, nenorėjo atidėlioti, nes vargu ar kada turėtų tinkamesnę progą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybėje praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstučio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iškamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jogailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23. Ir po metų, mirus tėvui, Vladislovas Varnietis nesipriešino, kad Žygimantui būtų patvirtintos teisės ir privilegijos į Didžiąją Kunigaikštystę24. Tačiau šis Žygimanto galios išaugimas, matyt, bus lėmęs tai, kad greičiau atsiskleidė neigiami jo polinkiai: apiplėšus žudyti ne tik pavienius jam įtartinus asmenis, bet ir ištisas šeimas. Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypatingu jo neapykantos taikiniu, išžudyti juos visus aliai vieno buvo vienintelis jo tikslas, vos tik nustojo jautęs išorinių neramumų grėsmę.

PDF 236

Tik pats Švitrigaila su savo sūnėnu, Maskvos kunigaikščiu Jurgiu, išvengė sutriuškinimo21. Žygimantas, norėdamas įamžinti šią didžią pergalę, laimėtą jo sūnaus narsumo ir, žinoma, lenkų pulkų karingumo dėka, mūšio lauką pavadino Pabaisku, o per jį tekantį mažą upelį - Viktorija ir toje vietoje pastatė parapijos bažnyčią22. Ši svarbi Pabaisko pergalė, apsaugojusi nuo naujo antpuolio Lietuvos sostinę, turėjo didelės įtakos tolesniam visos Lietuvos likimui.

PDF 439

Čia šiaip ne taip U žim a R u sią atgavęs kvapą, patraukė, rusų padedamas, į savo pusę Polocko bei Kijevo žemes ir pasiskelbė Rusios kunigaikščiu. Žygimantas, beveik be kovos laimėjęs karą, paėmė be kraujo praliejimo į savo rankas Vilnių, Trakus, Gardiną bei visas kitas Lietuvos pilis ir, pasiuntęs Joną Nemiravičių, pareiškė karaliui pagarbą ir pranešė, kad Boleslovas išvytas iš Lietuvos. Truputį vėliau į kelią leidosi kiti pasiuntiniai, kurie turėjo papasakoti senatui, kas ir kaip čia dėjosi, ir pareikalauti paskelbti Žygimantą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

PDF 235

Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantūrus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas karalių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui paskandinti. O Manvydas, Trakų vaivada, buvo sučiuptas ir, Žygimanto įsakymu, nukirsdintas20. Vėl įsiliepsnojo kelerius metus trukęs karas tarp rusų, vadovaujamų Švitrigailos, ir Lietuvos, valdomos Žygimanto.

PDF 238

Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Narbutas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.

PDF 236

Tik pats Švitrigaila su savo sūnėnu, Maskvos kunigaikščiu Jurgiu, išvengė sutriuškinimo21. Žygimantas, norėdamas įamžinti šią didžią pergalę, laimėtą jo sūnaus narsumo ir, žinoma, lenkų pulkų karingumo dėka, mūšio lauką pavadino Pabaisku, o per jį tekantį mažą upelį - Viktorija ir toje vietoje pastatė parapijos bažnyčią22. Ši svarbi Pabaisko pergalė, apsaugojusi nuo naujo antpuolio Lietuvos sostinę, turėjo didelės įtakos tolesniam visos Lietuvos likimui.

PDF 50

1432 m. Žygimanto Kęstutaičio, 1440 ir 1463 m. Kazimiero Jogailaičio privilegijose nurodoma, kad miestiečiai privalo paklusti tarėjų ir vaito teismams, kad taryba ir vaitas turi teisti pagal Magdeburgo teisės knygas.

PDF 75

Bet Vilniaus pirklius traukė ir prekyba su Prūsų miestais, tada ir Kaunas atsidurdavo vilniečių interesų lauke. Kai 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis atleido Vilniaus miestiečius nuo muitų, tarp vietų, kuriose iš vilniečių neturi būti imamas muitas, buvo įvardytas ir Kaunas.

PDF 76

Dažnas Vytauto rūpinimasis Lietuvos pirklių reikalais Vokiečių ordino valstybėje aiškintinas ir tuo, kad dalis tų pirklių buvo Vytauto prekybos agentai, vežantys jam prekes iš Prūsų miestų per Kauną. Vytauto pavyzdžiu sekė Švitrigaila ir Žygimantas Kęstutaitis. Tiesa, tiesiogiai kauniečiai Vytauto ar jo įpėdinių prekybos agentais neįvardijami, bet didžioji tokių agentų prekybos dalis vyko per Kauną, miestas buvo agentų veiklos atramos taškas, tarp jų neretai pasitaikydavo kauniečių.

PDF 78

Taip 1433 m. su Žygimantu Kęstutaičiu kovojęs Livonijos ordino magistras prašė Vokiečių ordino magistrą Paulių von Russdorfą nepraleisti druskos į Lietuvą, 1451 m. Kazimieras Jogailaitis grasino nutraukti druskos įvežimą iš Dancigo, 1492 m. Hanzos kontora Kaune siūlė Dancigui nepardavinėti kauniečiams druskos.

PDF 93

Be to, buvo visokių papildomų vietinių muitų ir rinkliavų, galiojo daugybė atleidimų nuo muitų ir kitokių lengvatų. Štai 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis atleido Vilniaus pirklius nuo muitų visoje valstybėje, taip pat ir Kaune.

PDF 68-69

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai ## Puslapis 69 Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m. Kazimierui. S *Ė - Pabaisko mūšyje Livonijos Suomijos įlanka ) | Jogailaičiui.

PDF 462

Laukė jos ilgiau, nei tikėjosi. Kadangi tironui viskas rodėsi įtartina, rūmų vartai buvo uždaryti, o jis pats rūmuose klausėsi pamaldų, kurias čia pat laikė kunigas. Laužtis jėga pro vartus sąmokslininkai nedrįso, kad Žygimantas, išgirdęs triukšmą, kur nepasislėptų, antra vertus, nenorėjo atidėlioti, nes vargu ar kada turėtų tinkamesnę progą.

PDF 469

Žinoma, jog didysis kunigaikštis Žygimantas Graužiškių dvarą, priklausiusį Manvydui, paėmė iždo žinion, o patį šeimininką už dalyvavimą Švitrigailos partijoje nužudė.

PDF 70

Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus. Tolesniam žygiui 68 PABAISKO (UKMERGĖS) MUSIS 1435 m. rugsėjo 1 d.

PDF 462

Laukė jos ilgiau, nei tikėjosi. Kadangi tironui viskas rodėsi įtartina, rūmų vartai buvo uždaryti, o jis pats rūmuose klausėsi pamaldų, kurias čia pat laikė kunigas. Laužtis jėga pro vartus sąmokslininkai nedrįso, kad Žygimantas, išgirdęs triukšmą, kur nepasislėptų, antra vertus, nenorėjo atidėlioti, nes vargu ar kada turėtų tinkamesnę progą.

PDF 11

Bajorų luomui pripažintos lengvatos negali būti teikiamos tiems, kurie neišpažįsta katalikų tikėjimo ir išsižada paklusnumo popiežiui". Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas privedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švitrigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravoslavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais katalikais bei Lenkijos ponais.

PDF 237

Tačiau šis Žygimanto galios išaugimas, matyt, bus lėmęs tai, kad greičiau atsiskleidė neigiami jo polinkiai: apiplėšus žudyti ne tik pavienius jam įtartinus asmenis, bet ir ištisas šeimas. Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypatingu jo neapykantos taikiniu, išžudyti juos visus aliai vieno buvo vienintelis jo tikslas, vos tik nustojo jautęs išorinių neramumų grėsmę. Net pirkliai negalėjo jaustis saugūs dėl jo nežaboto gobšumo, ir Vilnius ėmė vis labiau smukti.

PDF 438-439

Mat Boleslovas dėl tiesiog neįtikimo žiaurumo atstūmė beveik visus nuo savęs ir galop užsitraukė ypatingą neapykantą tų, kurie, kilę iš seniausių lietuvių šeimų, negalėjo pakęsti, kad jis, pataikaudamas savo žmonai rusei, Tverės kunigaikščio dukteriai, skyrė žymiausias pareigybes beveik vien maskvėnams bei rusams. Kai Žygimantas, išvykęs iš Seversko, pasiekė Lietuvą, neraginami suplaukė pas jį didikai bei bajorai, iš kurių netrukus susidarė tikra kariuomenė. Žygimantas nutarė, skubiai ir slaptai ištraukus į žygį, užklupti Boleslovą Ašmenoje, kur šis nerūpestingai leido laiką, čia jį suimti ir pasiųsti karaliui.

PDF 441

Stanislovo katedroje Vilniuje paskelbė susirinkusiems žmonėms popiežiaus raštą, kuriuo Žygimantas bei visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai buvo atleidžiami nuo priesaikos, prieš metus duotos Boleslovui. Tada Žygimantas pagal senus papročius buvo maršalų paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu ir pakeltas į sostą, į dešinę jam įteikiant apnuogintą kalaviją, kurį buvo atsiuntęs karalius. Dėl šių iškilmių didžiai susikrimto Liudvikas, Toninės komtūras, kuris su trimis savo draugais, kryžiuočių ordino riteriais, gyveno Vilniuje, prisidengdamas pasiuntinio skraiste, o iš tikrųjų uoliai eidamas žvalgo pareigas.

PDF 238

1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Narbutas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27. Kaip vienintelis prisiminimas, kad būta jo gyvenime akimirkų, kada jis norėjęs tapti geradariu, liko tiktai Vilniaus vyskupui ir kapitulai šio kunigaikščio suteikti dovanojimai28.

PDF 118-119

Didysis kunigaikštis Žygimantas, valdydamas Vilnių ir Trakus bei visas rusų, ir lietuvių, ir žemaičių žemes, buvo nuožmus savo valdiniams, o ypač bajorų luomui; be gailesčio suiminėjo ir žiauriai kankino, nekaltus baudė ir žudė kankinimais, kokius tik sugebėjo išgalvoti

PDF 407

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio didžiajame antspaude, įspaustame vaške ir prikabintame prie autentiško 1436 metų rašto (mačiau tikslų antspaudo piešinį), yra keturi herbiniai skydai; viename, kurį kaire ranka laiko kunigaikštis, sėdintis soste su kalaviju dešinėje rankoje, pavaizduotas Lietuvos Vytis; tai visos Lietuvos herbas. Antrame skyde - bėgantis lokys, nugręžtas į dešiniąją skydo pusę; tai tėvoninės Žemaičių kunigaikštystės herbas.