Zigmantas Liuksemburgietis Kėzmarke pasiūlė Vytautui karaliaus karūną ir visišką nepriklausomybę nuo Jogailos bei Lenkijos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 194
Vytautas šiuo laiku atmetė ir gundymą suardyti uniją, kada jis buvo nuvykęs į Kėzmarką pas Vengrų karalių Zigmantą, norėdamas jį palenkti, kad ištesėtų paliaubas su Lenkija. Zigmantas atsisakė išpildyti tuo atveju, jei kiltų karas tarp Lenkijos ir Ordino. Užtat slaptai, nedalyvaujant lenkų ponams, kurie kartu buvo atvykę su Vytautu, pasiūlė jam karaliaus karūną, žadėdamas visišką nepriklausomybę nuo Jogailos ir Lenkijos ir net pagalbą prieš juos, jeigu jie priešintųsi. Bet Vytautas, ką jis priminė vėliau lenkams, nesileido į jokias derybas tuo klausimu, bet priešingai, sugrįžęs tuojau pranešė Jogailai tuos pasitarimus^2 ).
Zigmantas Liuksemburgietis kurstė popiežių, ordinus, Hanzos miestus ir Vokietijos kunigaikščius kariauti su Vytautu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 153
Ciesoriui Zigmantui šitoks Vytauto žygis buvo labai kartus. Jis pabijojo, kad Vytautas nepradėtų Čekijoje uoliai šeimininkauti ir jos nepaveržtų. Todėl kurstė prieš Vytautą popiežių, abu Ordinus, Hanzos miestus, Vokietijos kunigaikščius, — visus juos kviesdamas į karą su Vytautu, globojančiu heretikus^1 ).
Zigmantas Liuksemburgietis 1420 m. Breslavo sprendimu priskyrė Ordinui ir Žemaitiją.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 130
Kryžiuočiai vis dar nenorėjo pripažinti savo pralaimėjimo Konstancijos susirinkime ir visokeriopais būdais stengėsi atgauti prarastą garbę. Martynas V jiems grąžino popiežiaus Jono XXIII atimtas privilegijas valdyti užimtąsias žemes, o ciesorius Zigmantas savo sprendimu Breslave (1420) priskyrė jiems ir Žemaitiją. Vytautui reikėjo ginti apkrikštytus žemaičius, ir tas neapsiėjo be karo, kuris įvyko 1422 m.
Zigmantas Liuksemburgietis stengėsi perimti į savo rankas kryžiuočių ginčą su Lietuva ir Lenkija.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 208
Abi pusės išvažinėjo labai susierzinusios ir išsiskubino su skundais pas Zigmantą L., kuris kaskart vis labiau stengėsi paimti į savo rankas kryžiuočių ginčą su Lietuvą ir Lenkija. Galop paaiškėjo, kad ginčą išspręsti gali padėti tik ginklas. Buvo jau net suruoštas ir žygis, bet Zigmantui ir popiežiaus legatams tarpininkaujant, ginklai buvo laikinai sustabdyti.
Zigmantui Liuksemburgiečiui tapus Romos imperatoriumi, Lenkijai dar labiau padidėjo Lietuvos pagalbos poreikis, nes jis buvo sąjungoje su Ordinu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 197
Pašauktas jis buvo į tą aukštą vietą ir apdovanotas Krokuvos katedra, sulaužant lenkų papročius ir tradicijas. Pagalbos reikalas iš Lietuvos pusės Lenkijai dar labiau padidėjo, kai Zigmantas L. tapo Romos imperatorium, nes jis buvo sąjungoj su Ordinu.
Lucke Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Jogailai karūnuoti suvažiavimo šeimininką Vytautą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 229
Dvi dienos prieš Jogailos išvažiavimą iš Lucko, Zigmantas užėjo pas Jogailą ir pasiūlė jam karūnuoti Lucko suvažiavimo šeimininką, kuris nemažai vargo padėjo sušaukdamas čia valdovus ir tiek daug nusipelnė ne tik Lietuvai, įvesdamas joje krikščionybę, bet ir visai Europai, sulaikydamas totorių užplūdimą ir iškeldamas bažnyčių unijos problemą. Jogaila, išgirdęs, kad Vytautas apie tą sumanymą nieko nežino, pasiuntė į jį patį Zigmantą apie tai pasikalbėti.
Zigmantas Liuksemburgietis dažnai klausė Vytauto apie karūnacijos terminą ir skatino jį negaišti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 243
Zigmantas dažnai klausinėja Vytautą apie karūnacijos terminą ir skatina jį negaišt. Jis rūpinasi vis labiau patraukt į savo pusę Ordiną ir sukelt visus kitus Lenkijos priešus. Damoklo kardas tikrai pakibo ant unijos, kurią taip smarkiai gynė lenkai ir, ieškodami plačiausios paramos prieš šį pavojų, Jogailos pašaukti, susivažiavo į Jedlną (1430.
Zigmantas Liuksemburgietis Lucke pasiūlė Jogailai karūnuoti Vytautą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 229
Dvi dienos prieš Jogailos išvažiavimą iš Lucko, Zigmantas užėjo pas Jogailą ir pasiūlė jam karūnuoti Lucko suvažiavimo šeimininką, kuris nemažai vargo padėjo sušaukdamas čia valdovus ir tiek daug nusipelnė ne tik Lietuvai, įvesdamas joje krikščionybę, bet ir visai Europai, sulaikydamas totorių užplūdimą ir iškeldamas bažnyčių unijos problemą. Jogaila, išgirdęs, kad Vytautas apie tą sumanymą nieko nežino, pasiuntė į jį patį Zigmantą apie tai pasikalbėti.
Vytautas pasiuntė Zigmantą Kaributą į Čekiją padėti husitams kovoti su imperatoriumi Zigmantu Liuksemburgiečiu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 137
Iš pradžių Vytautas delsė, neduodamas tikro atsakymo, bet po kiek laiko sutiko rūpintis jų reikalais ir į Čekiją su kariuomene nusiuntė Zigmantą Kaributą padėti husitams kovose su ciesorium Zigmantu. Vytautas tai darė ne iš simpatijos pačiam husitizmui, bet iš pykčio ant ciesoriaus (in odium Sigismundi), kuris Breslavo sprendimu (142Ü) pripažino Ordinui Žemaičius ir rėmė agresingus jo žygius prieš Vytautą; pats gi kovojo su čekais, kaip kandidatas į Čekijos sostą. Vytautas jį dabar ir pabaidė, pasiųsdamas čekams husitams pagalbą.
Zigmantas Liuksemburgietis pabijojo, kad Vytautas neįsitvirtintų Čekijoje ir jos neperimtų.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 153
Pragos gyventojai Kaributą iškilmingai sutiko, įdavė jam miesto raktus ir pavedė karo vadovybę. Ciesoriui Zigmantui šitoks Vytauto žygis buvo labai kartus. Jis pabijojo, kad Vytautas nepradėtų Čekijoje uoliai šeimininkauti ir jos nepaveržtų.
Narbutas nurodo, kad 1402–1403 m. Čekijoje ir 1404 m. Moravijoje veikė Vengrijos karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio kariai su kumanais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 136
Turime akivaizdų įrodymą, jog jazigai dar XV amžiuje gyveno Vengrijoje arba gretimuose kraštuose. Juk žinoma, kad 1402 ir 1403 metais Čekijoje, o 1404 metais Moravijoje Vengrijos karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio kariai kartu su kumanais linksminosi2. 139 Pastabos.
1429 m. Vytautas Didysis savo rezidencijoje Lucko pilyje sukvietė suvažiavimą, į kurį atvyko Jogaila, Ro mos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, popie žiaus legatas, Tverės, Riazanės ir kiti rusų sritiniai kuni gaikščiai, be to, daugelio vokiečių miestų.
Lituanistika-7542-Puotos-Lietuvos-valdovo-dvare-gotikos-laikais — Puotos Lietuvos valdovo dvare Gotikos laikais (XIV a. pab.-XV a.)
PDF 2
1429 m. Vytautas Didysis savo rezidencijoje Lucko pilyje sukvietė suvažiavimą, į kurį atvyko Jogaila, Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, popiežiaus legatas, Tverės, Riazanės ir kiti rusų sritiniai kunigaikščiai, be to, daugelio vokiečių miestų ir kunigaikščių atstovai, pasiuntiniai.