Zemovitas kartu su Boleslovu, Kazimieru ir Agota pritarė Konrado sprendimui Teutonų ordinui atiduoti Kulmo ir Lubavos žemes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 45-46
Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos kunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas 168 Dobrynė — deš. Vyslos krante aukščiau Vloclaveko, to pat vardo žemės, šiaurėje besiribojančios su prūsų teritorija, centras. 169 Kaimas Sedlce (D.— Cedelicze) buvęs į pietus nuo Vyslos, kiek į šiaurę nuo Inovroclavo (minimas XIII a. 3—4 dešimtmečių dokumentuose). Kaip Dobrynės ordino palikimas atiteko kryžiuočiams (Guldon Z., Powierski J. Podziały..., p. 173—174, žemėlapis Nr. 6). 170 Dobrynės ordiną prūsai galėjo pulti 1224—1225 m. (Powierski J. Przekaz..., p. 411). savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam pritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia esantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias, viešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius visas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei teisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims.
Mindaugas su rusų parama įsibrovė į Mazoviją ir Jazdovo dvare užklupo kunigaikštį Zemovitą bei jo sūnų Konradą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 106
Neliko saugi nuo karo tuo metu nė Livonija: ją nuo latos siaubė Mindaugo karvedžiai, ten vyko kovos prie Lielvardės pilies Dauguvos pakrantėse, tačiau kokia norėdamas turėti laisvesnes rankas, atnaujino santarvę su rusais, ir tuo būdu tapo užmegzta rusų ir lietuvių vo kunigaikščio vaikaitis, palydėjo Mindaugą į žygį Mazovijos žemėn. Mindaugas, susilaukęs paramos iš rusų, slaptai ir netikėtai didžiulių miškų takais įsibro vė Mazovijon: jis užklupo kunigaikštį Zemovitą bei jo sūnų Konradą, Jazdovo dvare nerūpestingai vasa ros karštymetyje gyvenančius su visa palyda. Metus burtus, Zemovitas pakliuvo Švarnui į nelaisvę, o Kon radas — Mindaugui; pastarasis buvo draugiškai lietu vio priimtas, o jo žmonėms sumokėjus išpirką, sugrą žintas į tėvo valdas, vargšas Zemovitas tuo tarpu žu vo ruso netrukus žiauriai nukankintas.
Mazovijos kunigaikščiai Jonušas ir Zemovitas priėmė Vytautą, bet nesuteikė jam deramos pagalbos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 302
Negalėdamas dėl gy\nnėjų pasipriešinimo įsiveržti į pilį, jis porą kartų puo\nlė miestą, tačiau abu kartus buvo atremtas miestiečių \nbei lenkų, kurie sudarė miesto įgulą. Nieko nepešęs \nklasta, metė savo sumanymus ir, aplinkybių verčiamas, \nėmė rengtis atvirai kovai, būdamas tikras, jog ir Kazi\nmieras netruks prieš jį griebtis ginklo, ir karalius Jo\ngaila skubiai iš Lenkijos atsiųs pagalbos. Smarkiai su\nstiprinęs Palenkę ir Polesę, įkurdinęs stiprias vokiečių \nkarių įgulas Gardine, Suraže, Breste, Kamenece ir ki\ntose pilyse, pats su žmona, šeimyna, brangiaisiais in\ndais bei savo šalininkais pa- \nP abėga į M a z o v iją \nsitraukė į Mazoviją pas ku\nnigaikščius Jonušą ir Zemo- \nvitą, savo giminaičius.