Zbignievas Olesnickis, tapęs Krokuvos vyskupu, buvo priskirtas žmonėms, priešiškiems Vytauto persvarai ir politikai bendroje valstybėje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 211
Lenkų užsispyrimas,\ntrukęs net ketverius metus, suerzino Vytautą dar labiau, kai\n1422-23 m. skirstant į karūnos dignitorių vietas, nežiūrint tos\nįtakos, kurią jis turėjo tame dalyke, aukščiausios vietos atiteko\nžmonėms, kurie, kaip kad ir naujasis Krokuvos vyskupas Zb.\nOlesnickis, buvo priešingi jo turimai persvarai bendroje valsty\nbėje ir jo politikai.
Jogaila Zbignievo Olesnickio ir lenkų ponų užsispyrimą laikė didžiausia kliūtimi Vytauto karūnacijai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 252
Ant rytojaus įvyko didelis pasitarimas, ku riame Jogaila griežtai stojo už Vytauto karūnaciją ir nurodė Zb. Olesnickio ir lenkų ponų užsispyrimą, kaip didžiausią kliū tį^2 ). Dabar Lietuvoj susidūrė dvi pažiūros: vieną atkakliai gy nė Zb.
Krokuvos vyskupas Zbignievas Olesnickis buvo įtakingas karaliaus dvare ir priešinosi nepriklausomai Vytauto politikai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 155
Vytautas, tur būt, niekada nuoširdžiai nemanė būti čekų karalium, nes tam reikėjo ilgų kovų su vokiečiais ir popiežium, o Vytautui buvo reikalinga tai ka Vakaruose ir geri santykiai su Bažnyčia. Jis ilgai jau ne lankė rusų kraštų, kur mielai kreipdavo savo žirgą; pasibaigė ir lenkų draugingumas, nes karaliaus dvare įgijo daug įtakos Krokuvos vysk. Zbignievas Olesnickis — didelis nepriklauso mos Vytauto politikos priešas. Todėl gerus santykius su Va karais Vytautas ėmė labai branginti.
Vytautas siekė patraukti Zbignievą Olesnickį į savo pusę ir negailėjo jam dovanų.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 252
Vytautas jiems nė dovanų nesigailėjo. Ypač stengėsi patraukti į savo pu sę didžiausį savo priešininką Oleśnicki, nes žinojo, kad jį į savo pusę patraukus, karūnacijos klausimas būtų kaip reikiant iš sprendžiamas. Olesnickiui ir nesigailėta dovanų.
Krokuvos vyskupas Zbignievas Olesnickis karaliaus dvare įgijo daug įtakos ir buvo laikomas nepriklausomos Vytauto politikos priešininku.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 155
Vytautas, tur būt, niekada\nnuoširdžiai nemanė būti čekų karalium, nes tam reikėjo ilgų\nkovų su vokiečiais ir popiežium, o Vytautui buvo reikalinga tai\nka Vakaruose ir geri santykiai su Bažnyčia. Jis ilgai jau ne\nlankė rusų kraštų, kur mielai kreipdavo savo žirgą; pasibaigė\nir lenkų draugingumas, nes karaliaus dvare įgijo daug įtakos\nKrokuvos vysk. Zbignievas Olesnickis — didelis nepriklauso\nmos Vytauto politikos priešas.
Naujasis Krokuvos vyskupas Zbignievas Olesnickis buvo priešingas Vytauto persvarai bendroje valstybėje ir jo politikai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 211
Lenkų užsispyrimas,\ntrukęs net ketverius metus, suerzino Vytautą dar labiau, kai\n1422-23 m. skirstant į karūnos dignitorių vietas, nežiūrint tos\nįtakos, kurią jis turėjo tame dalyke, aukščiausios vietos atiteko\nžmonėms, kurie, kaip kad ir naujasis Krokuvos vyskupas Zb.\nOlesnickis, buvo priešingi jo turimai persvarai bendroje valsty\nbėje ir jo politikai.
Zbignievas Olesnickis tapo kancleriu be Vytauto žinios ir pritarimo ir užkirto kelią jo įtakai Lenkijoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 222
tauto šitoji įtaka ėmė galop silpnėti. Mat, tuo metu Lenki joj iškilo naujas, gabus ir energingas politikas, didelis Vy tauto užsimojimų priešas, Zb. Olesnickis, kuris, patekęs į kanclerius be Vytauto žinios ir pritarimo, pastojo jo įtakai kelią į Lenkiją.
Zbignievas Olesnickis pasisiūlė būti vienu iš lenkų atstovų, vykusių kartu su Jogaila į Lietuvą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 251
Lenkai bijojo leisti vieną Jogailą į Lietuvą ir prisiprašė, kad leistų kartu su juo vykti ir kai kuriems jų atstovams. Tais atstovais ir pasisiūlė Zb. Olesnickis, pakancleris Oporovskis ir kiti^5 ).
Zbignievas Olesnickis buvo universiteto rektorius ir inspiravo Krokuvos profesorių nuomonę.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 241
į tą Krokuvos profesorių, be abejo\nZb. Olesnickio, to universiteto rektoriaus, inspiruotą nuomo\nnę, atsakė Zigmanto pavedamas Dr. Baptistą Cigala.
Zbignievas Olesnickis, kaip Krokuvos universiteto rektorius, veikiausiai inspiravo profesorių nuomonę dėl Zigmanto teisės teikti karūną.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 241
į tą Krokuvos profesorių, be abejo\nZb. Olesnickio, to universiteto rektoriaus, inspiruotą nuomo\nnę, atsakė Zigmanto pavedamas Dr. Baptistą Cigala.
Zbignievas Olesnickis grįžo be pagalbos, bet vėliau ietimi nuvertė nuo arklio Jogailą puolusį riterį.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 107
Jogailos siųstasis Zb. Olesnickis grįžo be pagalbos — taigi, šiuo mūšio momentu jau buvo įtraukta ir paskutinė lenkų at sarga. Bet tuo tarpu kryžiuočių vėliava pastebėjo savo klaidą ir pasisuko atgal. Vienas riteris iš jų tarpo išsiskyrė ir patrau kė tiesiog į Jogailą. Jis buvo bebandąs pulti, kai staiga Zbignie vas Olesnickis jam pataikė ietimi ir nuvertė jį nuo arklio.
Zbignievas Olesnickis buvo karūnos pasiuntinys, su kuriuo Vytautas pasiuntė savo sekretorių Mikalojų Cebulką pas Zigmantą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 208
Toks įžeidžiantis ir neteisingas klausimo išsprendimas\nsuglaudė abi valstybes į bendrą kovą. Vytautas kartu su karū\nnos pasiuntiniu Zbignievu Olesnickiu pasiuntė ir savo atstovą,\nsekretorių Mikalojų Cebulką, kuris jo vardu pareiškė Zigmantui\nnepasitenkinimą^3 ).
Zbignievas Olesnickis buvo pasiųstas į mūšio lauką parūpinti kelias vėliavas Jogailos apsaugai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 107
Karalius pamanęs, kad jį pastebėjo, liepė nuleisti žemyn vėliavą. Tuoj pasiuntė Zbignievą Olesnickį į mūšio lauką, kad jis parūpintų jo apsaugai kelias vėliavas. Tasai kreipėsi į ar timiausios vėliavos vadą.
Zbignievas Olesnickis buvo karūnos pasiuntinys, kartu su kuriuo Vytautas pasiuntė Mikalojų Cebulką pareikšti Zigmantui nepasitenkinimą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 208
Toks įžeidžiantis ir neteisingas klausimo išsprendimas\nsuglaudė abi valstybes į bendrą kovą. Vytautas kartu su karū\nnos pasiuntiniu Zbignievu Olesnickiu pasiuntė ir savo atstovą,\nsekretorių Mikalojų Cebulką, kuris jo vardu pareiškė Zigmantui\nnepasitenkinimą^3 ).
Švitrigaila Ldk tapo prieš Horodlo unijos 11413) nuostatus, ne atsižvelgiant | Lenkijos karalystes tarybaKrokuvos vyskupo Zbignievo Olesnickio vadovaujama, ši ėmė nedelsiant regzti sąmokslą, siekdama patalini!
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 268
Jogaila turėjo pritarti valiai \nLDK feodalines visuomenės, pasirinkusios Švitrigaila Vytauto įpėdi\nniu. Švitrigaila Ldk tapo prieš Horodlo unijos 11413) nuostatus, ne\natsižvelgiant | Lenkijos karalystes taryba- Krokuvos vyskupo Zbig- \nnievo Olesnickio vadovaujama, ši ėmė nedelsiant regzti sąmokslą, \nsiekdama patalini! Švitrigaila Ir užkirsti kelią bijomam LDK atsi\nskyrimui nuo Lenkijos.