Narbuto perteikiamuose skandinavų padavimuose Starkateras laikomas Sterverko sūnumi ir vyresniojo Starkatero anūku. Narbuto pasakojime Starkateras nuvyko į Rusią, iškvietė Viziną dvikovon ir, pasitelkęs gudrybę, jį nukovė. Narbuto pasakojime Starkateras privertė rusnėnų karaliuką Floką sprukti iš rūmų ir pasisavino jo aukso bei sidabro lobius.
235\nFrotono III sūnus Fridleifas buvo auklėjamas Rusioje,\npas motinos, karalaitės Chunigardijos, gimines; vieno iš\ngiminaičių — rusnėnų karaliuko — padedamas, jis susi\ngrąžino iš jo tėvo atimtą Danijos sostą1.\n236\nSklinda garsūs senoviniai skandinavų padavimai apie\ndidvyrį Starkaterą, kuris buvo Sterverko sūnus ir vyres\nniojo Starkatero anūkas, ypatingos jėgos, narsumo ir ka\nringumo žmogus. Jis buvo auklėjamas Danijos karaliaus\nHaroldo rūmuose kartu su karalaičiu Vikaru.
Pirkliavę Danijoje rusai guodėsi šia baisenybe. Narsusis Starkateras, tai sužino jęs, nuvažiavo į Rusią, iškvietė Viziną dvikovom ir nukovė jį, pasitelkęs ¡gudrybę. Žinodamas, kad slibinas žvilgsniu užkerėdavo ginklą, jis liepė savo kalaviją apsiūti plona oda; taip burtininko akims nepasiekiamas ¡ginklas padėjo jam, nes, pasikliaudamas savo burtais, slibinas nebuvo itin atsargus.
Žinodamas, kad slibinas žvilgsniu užkerėdavo ginklą, jis liepė savo kalaviją apsiūti plona oda; taip burtininko akims nepasiekiamas ¡ginklas padėjo jam, nes, pasikliaudamas savo burtais, slibinas nebuvo itin atsargus. Šio nenaudėlio sukaupti ant Anapilio kalno tur tai atiteko Danijos karaliui ir padėjo rengiant karo žy gius3. Tas pats Starkateras, privertęs rusnėnų karaliuką Floką sprukti iš savo rūmų, pasisavino jo nesuskaičiuoja mus lobius, daugybę aukso ir sidabro4.