1055 m. poloviečių vadas Balušas po nesėkmingų kautynių sudarė paliaubas su kunigaikščiu Vsevolodu. Yra raštuose randama, jog tą metą Vsevolodas, kunigaikštis Naugardo, kariavęs su lietuviais ir ana- 1135 pus Daugavos lietuvių kraštą Lotaviją, arba Letgaliją, tai yra Lietuvos galą, nuteriojęs ir į pilį Jurjevą, arba Tarapatą, įsilaužęs, bet koksai galas.
Neabejotinai slavišką pavadinimą, atitinkantį minėtų genčių padėtį, ne iškart priėmė net ir svetimšaliai, nes gerai jas pažinoję vengrai vadino šias gentis kumanais. 98 Poloviečių santykiai su rusais klostėsi nedraugiškai nuo 1055 metų, kai tuometinis poloviečių vadas Balušas atvirai kovojo su Rusia, bet netrukus po nesėkmingų kautynių sudarė paliaubas su kunigaikščiu Vsevolodu. Po šešerių metų antras vadas, vardu Sekalas, užpuolė rusų kraštus, nugalėjo Vsevolodą ir išsigabeno didžiulį grobį.
Yra raštuose randama, jog tą metą Vsevolodas, kunigaikštis Naugardo, kariavęs su lietuviais ir ana- 1135 pus Daugavos lietuvių kraštą Lotaviją, arba Letgaliją, tai yra Lietuvos galą, nuteriojęs ir į pilį Jurjevą, arba Tarapatą, įsilaužęs, bet koksai galas.
Įgavę tokiu pragumu lietuviai pergalę ir nepaseikimus turtus grįžo namon. Yra raštuose randama, jog tą metą Vsevolodas, kunigaikštis Naugardo, kariavęs su lietuviais ir ana- 1135 pus Daugavos lietuvių kraštą Lotaviją, arba Letgaliją, tai yra Lietuvos galą, nuteriojęs ir į pilį Jurjevą, arba Tarapatą, įsilaužęs, bet koksai galas buvo tos karės, nėra parašyta. Kitoj pusėj Boleslovas Kreivburnis bengdamos paskaidė ūkę tarp sūnų savo Vladislovo, Mieško, Henriko ir Kazimiero, kurie, nekakindamos tuo padalijimu, lig tėvui nustipus, lig sūnūs sukeršto.
1209 m. Jersikos kunigaikštis Vsevolodas Rygos vyskupui sutiko užrašyti savo žemes ir priėmė jas atgal kaip leną.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje
1209 m. Rygos vyskupui panašiai savo žemes sutiko užrašyti stačiatikis Jersikos kunigaikštis Vsevolodas, atgal priimdamas jas kaip suteiktą leną 15. Šioje sutartyje minimas įvesdinimo (investitūros) ženklas - iš vyskupo rankų gautos trys vėliavos - rodo, kad tokios ceremonijos metu naudota vakarietiška feodalinės sutarties simbolika
Vsevolodas valdė Rusios Padauguvio žemes, kurių sostinė buvo Gercika, kitaip Carogradas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Iš Livonijos istorijos taip pat žinome, kad vienas Rusios kunigaikštis, išpažinęs, kaip kad ir jo valdų žmonės, krikščionybę, vadintas Vsevolodu, viešpatavęs Rusios Padauguvio žemėse, kurių sostinė buvo Gercikos miestas, kitaip vadintas Carogradu (§ 754), išsidėstęs dešiniajame Dauguvos krante, šit tasai kunigaikštis buvo vedęs Utenio dukrą ir nežinia kokiomis teisėmis, tikriausiai įgijęs kaip kraitį, valdė kuriuos ne kuriuos Lietuvos valsčius.