asmuo

Volfgangas Lazijus

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbuto pasakojime Volfgangas Lazijus į savo istoriją įdėjo Dievo maldos užrašą, kurį vėliau iš Lazijaus perrašė Čemberlenas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 514-515

Ma\ntydamas, jog ta tauta meldžiasi kažkokia nesuprantama jiems kal\nba, atminimui, dėl originalumo perrašė jų Dievo maldą ir įdėjo į\nsavo „Meklenburgo istoriją“, parašytą XV amžiuje. Gal būtų pra\ndingus toji istorija, o kartu su ja ir tas brangus paminklas, jeigu\nne mokslo pasaulyje žinomas istorikas Volfgangas Lazijus, kuris\nją įdėjo į savo istoriją. Iš Lazijaus perrašė Čemberlenas, o iš\npastarojo tas užrašas buvo įdėtas į Londono „Sylloge“.

t-002vidutinis

Kojelavičius remiasi Volfgango Lazijaus teiginiu, kad prūsai, lietuviai, žemaičiai, latviai, jotvingiai, polovcai ir pečenegai senovėje vadinti herulais.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 42

Kadan gi šios labai gausios tautos, palikusios savo senąsias sodybas, pasklido įvairiausiais vardais šaukiamos po visą Europą, tadgi nesvarbu, kokiu vardu svetimšaliai rašytojai vadina tuos, kurie mūsiškių vardijami prū sais, lietuviais, žemaičiais, latviais, jotvingiais, polov- cais, pečenegais. Man, ieškančiam išeities iš tokių abejonių, kai reikalo esmė paremiama tiktai spėlioji mais, daug padėjo Volfgango Lazijaus teiginys, kad senovėje šios tautos buvusios vadinamos herulais. Ji sai, praėjusiame šimtmetyje parašytuose raštuose mo kslingai nagrinėdamas Šiaurės tautų klajones, 20-oje knygoje, paminėjęs herulus, pasakoja, kad jų likučiai, išvyti iš Italijos, buvo įsikūrę Megalopolio apygardo se ir dabar vadinami verulais.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

L. 302). Istoriko minimas Jonas Sniadeckis (1756—1830) — tai ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, ast ronomas, matematikas, filosofas NB! I9a /P. 366, (23) išnašos tęsinys/ 1804 metų gruodžio 20 dieną deputacija, kurią s u d a r ė Tadas Cac- kis, kunigas Mickevičius, kunigas Golianskis ir ponai Malev- skis bei Vilniaus Universiteto p r o f e s o r i u s Š u l c a s , V i l n i u j e , Var š u v o s Mokslų bičiulių draugijai pareikalavus, paskelbė d v i d e š i m t 5G5 septynis lietuvių kalbos klausimus, kurių dauguma buvo bever čiai, o kiti ir visiškai kvaili, nes mes kiekvieną tą asmenį asme niškai pažinojome, ir nė vienas iš jų lietuviškai nemokėjo.