Manvydas, Goštautas ir Astikas susitarė paskelbti karalių Vladislovą valdovu. Vengrijos karalius Vladislovas pradėjo karą ir patyrė pralaimėjimą Varnos mūšyje. Kazimierui buvo pasiūlyta užimti brolio Vladislovo karaliaus sostą.
Nugalėjo vis dėlto tie, kurie stojo už ryšius su Jogailos gimine ir sąjungą su lenkais. Manvydas susitarė su Goštautu bei Astiku, laikantis senojo susitarimo su lenkais, paskelbti valdovu patį karalių Vladislovą. Kiti manė, kad karaliaus išrinkimas didžiuoju kunigaikščiu gali atnešti daugiau žalos nei naudos, nes, neseniai pakeltas į Vengrijos karaliaus sostą ir atskirtas nuo Lietuvos tokių didelių nuotolių, negalėsiąs laiku nei žinios apie pavojų gauti, nei ką padėti, todėl griežtai priešinosi karaliaus kandidatūrai.
Mat lenkai m a s Luckas, O lelilgainiui paliovė kurstę ginkai — K ije v a s čus ir visą dėmesį nukreipė į karą su turkais. Sulaužydamas susitarimą, karą tais metais neapdairiai pradėjo Vengrijos karalius Vladislovas ir susilaukė pralaimėjimo Varnos mūšyje; sklido gandai, jog ir pats karalius krito kovoje kartu su kitais. Ilgai dėl jo mirties abejojo ir tauta, ir šeima, nes iš tiesų nebuvo gavę jokios tikros žinios, Kazimieras su šeima gedėjo žuvusio brolio, tačiau, nenorėdamas naujais įkalčiais apsunkinti ankstesnės bylos dėl Lietuvos sosto užėmimo, vengė bet kokios minties užimti Lenkijos karalių sostą, džiaugdamasis, kad niekas netiki, jog žuvo tas, kuriam iš broliškos meilės linkėjo kuo puikiausios sveikatos.
Zbignevui, Krokuvos vyskupui, pakišus mintį, visi, rodydami nepaprastą sutarimą, nutarė karaliaus sostą pasiūlyti Kazimierui ir išsiuntė žygūnus, turėjusius pakviesti valdovą užimti brolio vietos, o Lietuvos luomus — atvykti į 4 8 2 ## Puslapis 481 Piotrkovą, kur bus svarstomi bendros valstybės reikalai. Kazimieras neketino nei atvirai žygūnų pasiūlymo atmesti, nenorėdamas užkirsN e sa k o , ar priim a pati sau kelio į sostą, nei su siū lym ą , ar a tm e ta džiaugsmu jį tučtuojau priimti ne dėl to, kad šitaip derėjo elgtis iš pagarbos broliui, jeigu šis kartais ir būtų gyvas, o todėl, kad nežinojo, ką, sutikus tapti karaliumi, darys lietuviai, būtent, ar, jam išvykus į Lenkiją, nepradės galvoti apie kitą valdovą. Štai todėl, pareiškęs gana dviprasmišką padėką, pasiuntiniams nieko aiškiai neatsakė, bet pažadėjo Piotrkovo seime pranešti valstybei, koks esąs jo galutinis sprendimas.