Beveik tuo pat laiku (1396) Vytautas iš Vladimiro Algirdaičio atėmė Kijevą, sau pasilaikydamas Žitomiro ir Ovručio plačius valsčius (« volosti »). Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką.
Priežastis — nereikia manyt, ją buvus svarbiausią — atgavimas Skirgailai Kijevo, kuris jam pagal sutartį buvo pažadėtas atiduoti. Kad išpildytų tą sutartį, Vytautui reikėjo iš Kijevo pašalinti Algirdo sūnų Vladimirą. Tuo pat metu, kaip žinom, jis jau naikino ir atskiras kunigaikštijas, kad sustiprintų krašto viduje savarankiškumą.
Bet Vytautas su jais nedarė ilgų ceremonijų. Pritariamas Jogailos, jis pirmiausia atėmė valdomą Sievero žemę iš Dimitro Kaributo, vėliau suvaldė nepaklusnų Podolijos kunigaikštį Karijoto sūnų Teodorą, Volynijos kunigaikštį Liubarto sūnų Teodorą, Kijevo kunigaikštį Algirdo sūnų Vladimirą ir pagaliau kelis kartus turėjo ramdyti (net laikyti kalėjime) neramųjį Jogailos brolį Švitrigailą^2 ). Apskritai Gediminaičiais Vytautas nepasitikėjo, jais nesirėmė ir kiek leido apystovos, jų valdžią silpnino.