1253 m. dominikonas Vitas Gniezno arkivyskupo Pelkos buvo įšventintas pirmuoju Lietuvos vyskupu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 205
Apie tai mini Kronika Lechitów i Polaków, parašyta Poznanės kustodo G o d z i s lavo Baško (vert. į lenkų kalbą 1822 m., Varšuva), nurodydama, kad „1253 metais Petras, išrinktas Poznanės vyskupu, ir iš dominikonų ordino Vitas, pats pirmasis Lietuvos vyskupas, Gniezno arkivyskupo Pelkos įšventinti vyskupais. (Žr. 1. 244). Lap. 245, tų pačių Didžiojoje Lenkijoje metinių įvykių aprašyme, Baško byloja, kad 1254 metų gegužės 8 dieną, Krokuvos bažnyčioje, skelbiant Šv. Stanislovo, kankinio, kanonizavimą ir palaikų pakylėjimą tarp dalyvavusių buvęs Lietuvos vyskupas Vitas, dominikonas. Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vilnių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti Lietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuose].
Teodoro Narbuto vertinimu, Vitas Liubčioje įsteigė Romos katalikų bažnyčią ir dominikonų vienuolyną, tikėdamasis sustiprinti Lietuvos Rusios dieceziją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 504
Maždaug tuo laiku palaimintasis Vitas Liubčioje įsteigė Romos - katalikų bažnyčią, o kartu ir dominikonų vienuolyną. Tai įrodymas, kad turėjo vilties sustiprinti Lietuvos Rusios dieceziją šioje Mindaugo valstybės dalyje.
Pasak Teodoro Narbuto, 1254 m. Vitas, jau kaip Lietuvos vyskupas, kartu su Rusios vyskupu Gerardu Krokuvoje dalyvavo kanonizuojant vyskupą šventąjį Stanislovą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 505
Gnezno arkivyskupas Fulkonas, kurio valdžioje buvo visa Rusia, 1253 metais Kozlovo1 dominikonų vienuolį Vitą pašventino Liubčios vyskupu. Kitais, 1254, metais palaimintasis Vitas, jau kaip Lietuvos vyskupas (Episcopus Lithuanorum)1 2, kartu su Rusios vyskupu (Episcopus Ruthenorum) Gerardu dalyvavo kanonizuojant Krokuvos vyskupą šventąjį Stanislovą.
Vitas tradiciškai laikomas Mindaugo krikštytoju ir apibūdinamas kaip lenkų dominikonų vienuolis, nors 1253 m. Lietuvoje dar negalėjo būti.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 84
laikais laikoma, kad tradiciškai Mindaugo krikštytoju laikytas lenkų dominikonų vienuolis Vitas 1253 m. dar negalėjo būti Lietuvoje. Minda