Vokiečių Ordinas, bekariaudamas įsigijo Prūsuose didelius žemės plotus ir juos kolonizuodamas, darėsi vis stipresnis, Lai mėjęs Vislos žiotis ir Pamarį (1309 metais) ir išplėtęs savo pre kybą su tolimais Vakarų Europos miestais, nors vis labiau tolo nuo pirmykštės Ordino dvasios, bet turėdami pilną iždą pinigų, daug stiprių pilių ir nuolat iš Vakarų Europos plaukiančių jėgų, kryžiuočiai kasmet po kelis kartus puldavo Lietuvą, išniokoda mi plačias jos sritis, degindami gyvenamas vietas ir žmones iš sivesdami nelaisvėn. Kęstučiui dar smarkiau, negu pirmtakū nams, tenka gintis nuo Ordino įsiveržimų, nes tada magistro valdžią turėjo veiklus ir energingas vokietis Vinrichas von Kni prodė (1351—1382). Tiesa, savo valdymo pradžioje Kęstutis su Algirdu buvo pradėję tartis dėl krikšto.
abu Ordinai buvo susijungę į vieną, veikė vienos va\ndovybės valdžioje. Keturioliktas amžius, ypač jo antroji pusė\n—Ordino (labiausiai kryžiuočių, kuris iš tikrųjų ir buvo svar\nbiausioji jėga) klestėjimo laikotarpis. Jo hochmeisterio^1 ) didžio\njo Vinricho von Kniprodės laikais (1351—1382) Prūsų Ordino\nvalstybė buvo visos Europos nusistebėjimo bei pasigėrėjimo\nobjektas.
Kęstučiui dar smarkiau, negu pirmtakū nams, tenka gintis nuo Ordino įsiveržimų, nes tada magistro valdžią turėjo veiklus ir energingas vokietis Vinrichas von Kni prodė (1351—1382). Tiesa, savo valdymo pradžioje Kęstutis su Algirdu buvo pradėję tartis dėl krikšto. Apsikrikštijus būtų tu rėję pasiliauti nuolatiniai Ordino puolimai.