Netikėtai užpuolęs Podolę, jis netruko ją sugrąžinti Boleslovui. Karalius, norėdamas sustabdyti priešą, skubiai atvyko į Lvovą, o iš ten išsiuntė priešais Fiodorą Vincentą iš Šamotulų, Rusios vaivadą. Fiodoras, su lengvąja rusų, valachų bei skitų raitija labiau linkęs pasalas rengti, nei stoti į atvirą kovą, vengė susidurti su Šamotulskiu akis į akį, tačiau, puldinėdamas iš tolo, vargino ir alino lenkus, Šamotulskis, patraukęs su pagrindinėmis jėgomis į priekį, be vargo atsiėmė vieną kitą pražygiuojamą pilį ir priartėjo prie Braclavo.
Štai todėl Šamotulskis ir patraukė su visa kariuomene į Lenkiją. Nenorėdamas praleisti progos tinkamu metu susikauti, Fiodoras lydėjo atsitraukiančius lenkus, bet taip tyliai, kad tie nė nejuto, jog rusai jiems lipa ant kulnų. Lenkams beliko įveikti Murafos upę, tekančią tankiomis 4 45 giriomis tarp žemų nendrėtų krantų.