Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Vincas Kudirka (1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Paežerių valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos himno autorius.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Gebėjimai |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
1950 m. uždraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Sovietai sunaikino nepriklausomos Lietuvos laikų paminklus, išniekino savanorių kapus, uždraudė tautines ir religines šventes. 1950 m. uždraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Iš bibliotekų buvo pašalintos Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos bei tautinė literatūra.
Šlovinant komunistinės ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos Lietuvos kultūros palikimu. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra. 1944–1951 m.
Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas legalizavo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius.
Spalio 21 dieną LKP CK pirmuoju sekretoriumi tapo Algirdas Brazauskas, įgijęs didelį visuomenės pasitikėjimą, ypač kai po LPS steigiamojo suvažiavimo tikintiesiems grąžino Vilniaus arkikatedrą. Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus.
Vincas Kudirka iki mirties redagavo 1889 m. pradėtą leisti žurnalą „Varpas“, rašė poeziją ir sukūrė „Tautišką giesmę“.
Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“. V. Kudirka rašė poeziją, sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir jam melodiją – šis kūrinys taps Lietuvos himnu.
Vinco Kudirkos poezija ir satyriniai apsakymai, pašiepiantys caro valdininkus, žadino lietuvių tautinę savimonę.
išleistos Maironio knygos „Pavasario balsai“ ir „Jaunoji Lietuva“, jo eilėraščiai virto liaudies dainomis. Tautinę savimonę žadino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 5 | 5 |