Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.
Patikrinti teiginiai
1950 m. uždraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Sovietai sunaikino nepriklausomos Lietuvos laikų paminklus, išnieki-\nno savanorių kapus, uždraudė tautines ir religines šventes. 1950 m. už-\ndraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Iš bibliotekų buvo pašalintos Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos bei tautinė literatūra.
Šlovinant \nkomunistinės ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos \nLietuvos kultūros palikimu. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų \nVinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių kny-\ngos, tautinio pobūdžio literatūra. 1944–1951 m.
Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas legalizavo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius.
Spalio 21 dieną LKP CK pirmuoju sekre-\ntoriumi tapo Algirdas Brazauskas, įgijęs didelį visuomenės pasitikėjimą, \nypač kai po LPS steigiamojo suvažiavimo tikintiesiems grąžino Vilniaus \narkikatedrą. Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė \nlietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, \nV. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį \nir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir \ndemonstracijas įsakus.
Vincas Kudirka iki mirties redagavo 1889 m. pradėtą leisti žurnalą „Varpas“, rašė poeziją ir sukūrė „Tautišką giesmę“.
Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka \n(1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į \nrankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“. V. Kudirka \nrašė poeziją, sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir jam melodiją – šis kūri-\nnys taps Lietuvos himnu.
Vinco Kudirkos poezija ir satyriniai apsakymai, pašiepiantys caro valdininkus, žadino lietuvių tautinę savimonę.
išleistos Maironio knygos „Pavasario balsai“ \nir „Jaunoji Lietuva“, jo eilėraščiai virto liaudies dainomis. Tautinę savi-\nmonę žadino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai \npašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos \nŽymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza.
Vaidmenys: person
Kiti vardai: objektai/autoriai/Vincas Kudirka
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 5 | 5 |