Vincas Kudirka – LT KB

Santrauka

Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.		c-001
t-002 Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza.		c-002
t-003 Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.		c-003
t-004 1950 m. uždraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.		c-004
t-005 Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“. V. Kudirka rašė poeziją, sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir jam melodiją – šis kūri- nys taps Lietuvos himnu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

išleistos Maironio knygos „Pavasario balsai“ ir „Jaunoji Lietuva“, jo eilėraščiai virto liaudies dainomis. Tautinę savi- monę žadino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Šlovinant komunistinės ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos Lietuvos kultūros palikimu. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių kny- gos, tautinio pobūdžio literatūra. 1944–1951 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1950 m. uždraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sovietai sunaikino nepriklausomos Lietuvos laikų paminklus, išnieki- no savanorių kapus, uždraudė tautines ir religines šventes. 1950 m. už- draustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Spalio 21 dieną LKP CK pirmuoju sekre- toriumi tapo Algirdas Brazauskas, įgijęs didelį visuomenės pasitikėjimą, ypač kai po LPS steigiamojo suvažiavimo tikintiesiems grąžino Vilniaus arkikatedrą. Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

redaktorius

Susiję objektai