Santrauka
Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1950 m. uždraustas ir Lietuvos himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. |
| t-002 Iš bibliotekų buvo pašalintos Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos bei tautinė literatūra. |
| t-003 Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas legalizavo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius. |
| t-004 Vincas Kudirka iki mirties redagavo 1889 m. pradėtą leisti žurnalą „Varpas“, rašė poeziją ir sukūrė „Tautišką giesmę“. |
| t-005 Vinco Kudirkos poezija ir satyriniai apsakymai, pašiepiantys caro valdininkus, žadino lietuvių tautinę savimonę. |