Asmuo

Vilhelmas iš Modenos

vyskupas, XIII–XIV a.

5 teiginiai5 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001vidutinis

M. Poliakuvna atkreipė dėmesį į dokumentus, susijusius su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos veikla Prūsijoje.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 24

M. Poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko ir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III, 67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos veikla Prūsijoje (III, 33), surado naujų įrodymų, kad duomenys apie lietuvių niokojamus žygius 1323 m.

1243 m. popiežius Inocentas IV pasiuntė į Prūsiją Vilhelmą, buvusį Modenos vyskupą.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 24

M. Poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko ir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III, 67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos veikla Prūsijoje (III, 33), surado naujų įrodymų, kad duomenys apie lietuvių niokojamus žygius 1323 m.
t-004vidutinis

Vilhelmas iš Modenos apaštališkojo sosto vardu įsakė skelbti kryžiaus karą karalystėse ir provincijose, kurios buvo numatytos tam reikalui, įpareigodamas kryžininkus bei Teutonų ordino brolius, davus dorovingus šventojo klusnumo įžadus ir tikintis nuodėmių atleidimo, ginti, kiek jėgos leidžia, Kristaus tikėjimą ir tikinčiųjų bažnyčią Prūsijos žemėse nuo šitokio žiauraus bei neteisingo šio kunigaikščio persekiojimo270.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 85

Pasiuntinys apaštališkojo sosto vardu parašė minėtajam kunigaikščiui, įsakydamas liautis persekioti tikėjimą ir tikinčiuosius. Tuo tarpu šis, nepaisydamas savo sielos išganymo, atkaklus ir užsispyręs nelyginant susuktas medis, kuris negali lankstytis, neklausė tėviškų pamokymų, kurie tikrai kilo iš meilės, vis labiau krypdamas į blogį, kurstė sąmyšį tarp žmonių, įtikėjusių Kristumi, ir žemėje, ir jūroje, žodžiu, visur, kur begalėdamas, vieniems plėšė turtus, kitus ėmė į nelaisvę, trečius žudė. Taigi pasiuntinys, matydamas, kad kunigaikštis visai neketina taisytis ir nieku būdu nenori grįžti į šventosios motinos bažnyčios prieglobstį, deramai jį įspėjo, kad, didėjant užsispyrimui, didėsianti ir bausmė; norėdamas sutramdyti šio tirono bei jo šalininkų piktus darbus, jis apaštališkojo sosto vardu įsakė skelbti kryžiaus karą karalystėse ir provincijose, kurios buvo numatytos tam reikalui, įpareigodamas kryžininkus bei Teutonų ordino brolius, davus dorovingus šventojo klusnumo įžadus ir tikintis nuodėmių atleidimo, ginti, kiek jėgos leidžia, Kristaus tikėjimą ir tikinčiųjų bažnyčią Prūsijos žemėse nuo šitokio žiauraus bei neteisingo šio kunigaikščio persekiojimo270.
t-005vidutinis

Kuršo pa siuntinių apsilankymas Romoje ir atsidavimas Šventojo sosto globai padarė tenykštei dvasininkijai tokį įspūdį, kad garbusis Modenos vyskupas Vilhelmas, pats tiesio giai pažinęs tuos šiaurės kraštus, savo vyskupystę atida vė į popiežiaus rankas ir.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 365

Kuršo pasiuntinių apsilankymas Romoje ir atsidavimas Šventojo sosto globai padarė tenykštei dvasininkijai tokį įspūdį, kad garbusis Modenos vyskupas Vilhelmas, pats tiesiogiai pažinęs tuos šiaurės kraštus, savo vyskupystę atidavė į popiežiaus rankas ir pasiryžo teikti dvasininko paslaugas ką tik apkrikštytajai padermei.
t-225224vidutinis

1243 m. liepos mėn. Vilhelmas iš Modenos padalijo Prūsiją į Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupystes.

Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.