asmuo

Vasilijus Dimitrijevičius

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Štai kas nutiko po šito dangaus ženklo didžiajam kunigaikščiui Vytautui, draugiškai sugyvenusiam su savo žentu, Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Vasilijumi Dimitrijevičiumi.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 102-103

Štai kas nutiko po šito dangaus ženklo didžiajam \nkunigaikščiui Vytautui, draugiškai sugyvenusiam su \nsavo žentu, Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Vasilijumi \nDimitrijevičiumi. Maskvėnai, atsibastę netoli Putivlio, \nprie Tykiosios Sosnos 3 užpuolė Vytauto valdinius se- \nverskiečius, atėmė iš jų du bebrus ir tris statines me-\n105\n\n## Puslapis 101\n\ndausIr jis nusiuntė pas didjjj kunigaikštį pasiunti­\nnius, kad suieškojęs nubaustų kaltininkus bei atlygintų \nnuostolius severskiečiams. Maskvos didysis kunigaikš­\ntis neatkreipė į tai dėmesio.
t-002vidutinis

Vasilijus Dimitrijevičius savo valdovu, kaip ir pskoviečiai.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 103

Naugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus ir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė­ tų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam tarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, kaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas paskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si­ moną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9. Ir davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy­ tautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių auksinų 10 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos dabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir devynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, ir šermuonėlių, ir voverių kailių.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Didysis kunigaikštis Vytautas, sutelkęs visas savo pajėgas, ištraukė į Naugardo žemę2, prastovėjo šešis mėnesius prie Porchovo miesto3 ir, nepaėmęs miesto, nuėjo per Naugardo ir Pskovo žemę niokodamas, de­ gindamas ir imdamas nelaisvėn *. Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi­ rengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus Veližą6 ir Krasnyj Gorod7. Pskoviečiai, nebenorėdami, kad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti­ nius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų valdovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok­ lę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis (07 pasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri­ jų, pramintą Nosimi8, o pats su visomis pajėgomis nu­ žygiavo prieš Naugardą.