Maskvos kunigaikštis Vasilijus turėjo vesti Vytauto dukterį Sofiją, kuriai Marienburge surengtos palydėtuvės. Po Vasilijaus valdų nusiaubimo Vasilijus turėjo prašyti taikos ir pažadėti neremti Švitrigailos. Vasilijus nurodė paleisti nelaisvėje buvusius lietuvius, bet sulaikė Mikalojų Glebavičių.
Priėmus nutarimą, ieškota žmogaus, kuriam be\npavojaus galima būtų patikėti šią slaptą užduotį, mat jis\nturėtų kryžiuočiams nekelti įtarimo ir Vytautui žadinti\npasitikėjimą; karaliaus pasiuntinybei pas Vytautą va\ndovauti galop parinko Henriką, mozūrų kunigaikščio\nZemovito sūnų, neseniai vainikuotą Plocko vyskupu.\nJo atvykimas (tiesą sakant,\nP a šn e n k a m a s m o zū rų\ndaug kas manė, jog dėl gi-\nk u n ig a ik štis\nH enri-\nminystės jis gali likti nepas-\nk a s\ntebėtas) anaiptol negalėjo ne\nsukelti kryžiuočiams įtarimo,\ntačiau tuo pat metu Vytautas Marienburge surengė sa\nvo dukteriai Sofijai, tekančiai už Maskvos kunigaikščio\nVasilijaus, dideles palydėtuves. Visi manė, jog su kitais\nkunigaikščiais į vestuvių iškilmes atvyko ir Henrikas,\nVytauto žmonos Onos brolis.
Viską apgalvojęs, galop įsakė kavalerijos pul kų vadams paieškoti miškuose ir pelkėse neužkirstų pro peršų ir jomis pasileisti siaubti Vasilijaus valdų. Vasi lijus, neilgai trukus pajutęs šį M a s k v o s v a ld o v a s niokojamą smūgį, turėjo pra- p r iv e ič ia m a s p ra šy- syti taikos. Išskyrus pažadą ti ta ik o s neremti Švitrigailos, susitar ta senomis sąlygomis; Vytau tas, tarytum žygis jau būtų visai užbaigtas, paskyrė va dovus, turėjusius išvesti kariuomenę iš priešo šalies, o pats kuo skubiausiai, protarpiais keisdamas arklius, pasi leido į Vilnių.
Apie sausio vidurį atvyko \nmaskvėnų pasiuntiniai tartis \ndėl taikos: sudarius sutartį, \nbuvo paleisti visi belaisviai. Maskvėnams išvykus, nu\ntarta teisti Glinskio šalininkus: daugelis už šį nusikal\ntimą viešu luomų nutarimu buvo perduoti bajorų prie\nžiūrai, o žymiausieji, kaip iždininkai bei arklidinin- \nkai, įkalinti Trakuose. Mykolas Goštautas, Lietuvos \nDidžiosios Kunigaikštystės arklidininkas, valdęs didžiu\nlius turtus Lietuvoje ir Rusioje, buvo vedęs Glinskio \ndukterį; dėl šitokios artimos giminystės kai kas manė, \njog jis su broliu, vyriausiuoju mokesčių rinkėju, nelikęs \nnuošalyje nuo šio antkryčio, apėmusio net svetimša\nlius.