Santrauka
Maskvos kunigaikštis Vasilijus turėjo vesti Vytauto dukterį Sofiją, kuriai Marienburge surengtos palydėtuvės. Po Vasilijaus valdų nusiaubimo Vasilijus turėjo prašyti taikos ir pažadėti neremti Švitrigailos. Vasilijus nurodė paleisti nelaisvėje buvusius lietuvius, bet sulaikė Mikalojų Glebavičių.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Maskvos kunigaikštis Vasilijus turėjo vesti Vytauto dukterį Sofiją, kuriai Marienburge surengtos palydėtuvės.
| c-001 | |||
t-002 Po Vasilijaus valdų nusiaubimo Vasilijus turėjo prašyti taikos ir pažadėti neremti Švitrigailos.
| c-002 | |||
t-003 Vasilijus nurodė paleisti nelaisvėje buvusius lietuvius, bet sulaikė Mikalojų Glebavičių.
| c-003 | |||
t-004 Vasilijus raštu paskelbė karą Žygimantui, nors Glinskis jau buvo įsiveržęs į Lietuvos žemes.
| c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Maskvos kunigaikštis Vasilijus turėjo vesti Vytauto dukterį Sofiją, kuriai Marienburge surengtos palydėtuvės.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Priėmus nutarimą, ieškota žmogaus, kuriam be pavojaus galima būtų patikėti šią slaptą užduotį, mat jis turėtų kryžiuočiams nekelti įtarimo ir Vytautui žadinti pasitikėjimą; karaliaus pasiuntinybei pas Vytautą va dovauti galop parinko Henriką, mozūrų kunigaikščio Zemovito sūnų, neseniai vainikuotą Plocko vyskupu. Jo atvykimas (tiesą sakant, P a šn e n k a m a s m o zū rų daug kas manė, jog dėl gi- k u n ig a ik štis H enri- minystės jis gali likti nepas- k a s tebėtas) anaiptol negalėjo ne sukelti kryžiuočiams įtarimo, tačiau tuo pat metu Vytautas Marienburge surengė sa vo dukteriai Sofijai, tekančiai už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus, dideles palydėtuves. Visi manė, jog su kitais kunigaikščiais į vestuvių iškilmes atvyko ir Henrikas, Vytauto žmonos Onos brolis.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Po Vasilijaus valdų nusiaubimo Vasilijus turėjo prašyti taikos ir pažadėti neremti Švitrigailos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Viską apgalvojęs, galop įsakė kavalerijos pul kų vadams paieškoti miškuose ir pelkėse neužkirstų pro peršų ir jomis pasileisti siaubti Vasilijaus valdų. Vasi lijus, neilgai trukus pajutęs šį M a s k v o s v a ld o v a s niokojamą smūgį, turėjo pra- p r iv e ič ia m a s p ra šy- syti taikos. Išskyrus pažadą ti ta ik o s neremti Švitrigailos, susitar ta senomis sąlygomis; Vytau tas, tarytum žygis jau būtų visai užbaigtas, paskyrė va dovus, turėjusius išvesti kariuomenę iš priešo šalies, o pats kuo skubiausiai, protarpiais keisdamas arklius, pasi leido į Vilnių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Vasilijus nurodė paleisti nelaisvėje buvusius lietuvius, bet sulaikė Mikalojų Glebavičių.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Be to, pasiuntiniai turėjo reikalauti neduoti dingsties nau jiems sambrūzdžiams, kurie gali kilti, jeigu nebus bau džiama už kaimiečiams daromas skriaudas (kurių pa sieniuose žmonės vargiai begali išvengti). Pasiunti niams primygtinai keliant šitokius reikalavimus ir rodant pavyzdį karaliaus, nesulaikiusio nė vieno belais vio ir uoliausiai vengiančio visko, kas galėtų pakenkti sudarytoms sutartims, Vasilijus atsakė visai ką kita: esą Mykolas Glinskis, jo broliai bei giminaičiai nieku būdu negalį būti išdavikai, nes jie savo noru perėję į Maskvos kunigaikštystę anksčiau, nei sudarytos su tartys. Kai pasiuntiniai atvirai pareiškė, jog nei jie, nei jų karalius šito primygtinai nėra tvirtinę, Vasilijus pridūrė: jis esąs nurodęs, kad visiems lietuviams, esan tiems nelaisvėje, būtų* leista išvykti, sulaikomas tik vienas Mikalojus Glebavičius, nes žinoma, jog kurie ne kurie maskvėnai nesą paleidžiami iš Lietuvos.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Vasilijus raštu paskelbė karą Žygimantui, nors Glinskis jau buvo įsiveržęs į Lietuvos žemes.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Šitokios ir panašios paskalos, iš pradžių sklidusios tarp eilinių žmonių, o vėliau dūmoje, įtikino, paties Vasilijaus patvirtintos, ir Vasilijaus brolius, ir kitus didikus, kurie vieningai nu sprendė, kad reikia užbėgti Žygimantui už akių ir pra dėti karą. Štai todėl ir įsakė Glinskiui, sutelkus ka riuomenę, įsiveržti į Lietuvos žemes. Sužinojęs, jog Glinskis uoliai vykdo gautą uždavinį, Vasilijus raštu paskelbė karą (iš tikro jau jį pradėjęs) Žygimantui, kuris tariamai pirmas sulaužęs sutartį.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|