Vaitiekus Chelminskis

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Trys į Vilnių pakviesti lenkų tapytojai: Martynas Ostrovskis, Vaitiekus Chelminskis iš Inovroclavo ir Stanislovas Ratka iš Poznanės, o du architektai ir raižytojai - Jonas Marija ir Jonas 34 Privilegija, duota Paleckiui steigti šią liejyklą, yra rašyta slavų kalba, su lotynišku karaliaus ir rusišku raštininko Valerijono parašu, su prikabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu. Duota 1547 metų gegužės 22 dieną, 5 indikte. Sklypas, skirtas fabrikui statyti, buvo „prie Vilniaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaivados ir karaliaus kanclerio Hlebavičiaus plytinės", perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą Giedraitį. Atrodo, kad anoji liejykla buvusi toje vietoje, kur dabar stovi Medicinos Chirurgijos Akademijos adjunkto pono Juzefo Mianovskio užmiesčio namas, pramintas Belvederiu. Atsižvelgdamas į Paleckio prašymą, karalius suteikė tik jam ir jo palikuonims teisę supirkti visokių rūšių į Vilnių iš Lenkijos vežamą stiklą, išskyrus Venecijos. Tačiau buvo įpareigotas parduoti jį ne brangiau kaip: didelę Kurovo stiklinę, į kurią telpa dvi mažesnės, po 6 didžiąsias lietuviškas monetas. O nedidelės stiklinės turėjo būti parduodamos po 3 mažesnes monetas. O langų stiklą „turi paklusniai ir dievobaimingai pardavinėti žmonių neapsunkindamas". Karalius už savo žemės dovanojimą įsakė Paleckiui, vietoje užmokesčio, į karališkuosius Vilniaus rūmus kasmet pristatyti po 200 didžiųjų Kurovo stiklinių ir po du šimtus mažesniųjų. — • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais.