Pasak Narbuto, tinkamai perskaičius Henenbergerio užrašą paaiškėjo, kad vėliava priklausė Lietuvos kunigaikščiui Uteniui, padėjusiam prūsams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 401
Be to, pas Henenbergerį yra užrašas senovės lietuvių kalba (apie naują šio užrašo aiškinimą, padarytą pono Tado Volianskio, bus kalbama šio veikalo trečiame tome). Tinkamai perskaičius, paaiškėja, kad tai buvo Lietuvos kunigaikščio Utenio, kuris padėjo prūsams kovoti su kryžiuočiais ir kuris buvo pramintas Zupanit, vėliava. Čia gi pateikėme iliustraciją, padarytą pagal piešinį, gautą iš Zaluskių bibliotekos.
Narbutas aiškino, kad Henenbergerio užrašas žymi Lietuvos kunigaikščio Utenio, padėjusio prūsams kovoti su kryžiuočiais ir praminto Zupanu, vėliavą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 508
Be to, pas Henenbergerj yra užrašas senovės lietuvių kalba (apie naują šio užrašo aiškinimą, padarytą pono Tado Volianskio, bus kalbama šio veikalo trečiame tome). Tinkamai perskaičius, paaiškėja, jog tai buvo Lietuvos kunigaikščio Utenio, kuris padėjo prūsams kovoti su kryžiuočiais ir kuris buvo pramintas Zupanu, vėliava. Čia gi pateikėme iliustraciją, padarytą pagal piešinį, gautą iš Zaluskių bibliotekos.
APIE KENTAURO HERBO VALDOVUS - ŠVENTARAGĮ IR JO ŠONŲ SKIRMANTĄ Ponai gedėjo savo gimtojo valdovo ir išsirinko val dovu ŠventaragįK entauro herbo, Lietuvos ir Žemai čių kunigaikščio Utenio sūnų.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 56
## Puslapis 55 12. APIE KENTAURO HERBO VALDOVUS - ŠVENTARAGĮ IR JO ŠONŲ SKIRMANTĄ Ponai gedėjo savo gimtojo valdovo ir išsirinko valdovu ŠventaragįK entauro herbo, Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščio Utenio sūnų. Šventaragiui neilgai pabuvus Naugarduko bei Rusų miestų kunigaikščiu, pasimirė jo tėvas Utenis2 , Lietuvos ir Žemaičių didysis kunigaikštis 3 .
Narbutas teigia, kad jo, kaip dievo, garbinimą tenai įvedė jo sūnus Utenis, kuris paveldėjo tėvo kunigaikštystę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 222
221 ## Puslapis 221 Kukovaitis (Kukowojtis) Sudvejintas lietuvių kunigaikštis, Živinbudo II sūnus, viešpatavo visoje Užnerio Lietuvoje, mirė 1221 metais, buvo palaidotas kalne netoli Deltuvos. Jo, kaip dievo, garbinimą tenai įvedė jo sūnus Utenis, kuris paveldėjo tėvo kunigaikštystę. Žmonės, su dėkingumu prisimindami geradarystes, patirtas jam gyvam esant, jį dar labiau garbino.
Kitais metais Utenis perkėlė karą iš Kuršo į Livoniją ir pasiuntė lietuvius pulti Livonijos riterių žemių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 87
Tie patys riteriai buvo pakviesti Konrado, Mazovijos kunigaikščio, bei Kristijono, Kulmo vyskupo, į Dobrynę, kad taip sėkmingai, kaip buvo pavergę latvius Livonijoje, dabar iš Dobrynės gintų nuo prūsų Mažo vi ją bei Lenkiją; ištisas dvi dienas atkakliai kovoję, jie buvo lietuvių ir prūsų išžudyti, ir tik penki beišnešė galvas iš tų skerdynių. Taip jie prarado bet kokią viltį įsikurti Dobrynėje, šitai davė Konradui dingstį kreiptis į kitus riterius, skirtingos nei Livonijos regulos, ir šiuos kviesti iš Vokietijos; kaip ir visi, juos vėliau vadinsiu kryžiuočiais. Kitais metais Utenis perkėlė karą iš Kuršo į Livoniją; ligi tol pratę tik savo šalyje priešintis LiL en kai k v ie č ia iš V o vonijos riteriams, dabar liek ie tijo s į P rū siją k r y tuviai buvo nusiųsti pulti žiu o č iu s priešų žemių.
Utenis, Žemaičių kunigaik., sukėlęs savo karėjus, ėjo prieš.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 268
Užvis kalavijonys, regėdami vykstant kryžėjams Paysly, tarės taip' pat laimėsią Padaugavy, todėl, sutraukę savo kalavijonis ir meldžionis, ėjo į Žemaičius, kaipogi letgaliai anapus Daugavos buvo pergalėti ir apkrikštyti. Utenis, Žemaičių kunigaik., sukėlęs savo karėjus, ėjo prieš.
Sušaukė ku nigaikštis iš visų jo valioje buvusių kraštų pulkus, ne mažesnius kaimyninių kunigaikščių ir sąjungininkų bū rius iš Rusios bei Lietuvos, taip pat pasitelkė Užnerio kunigaikštį; tuo metu juo buvo Utenis, Livonijoje užmuš tojo Zvelgaičio sūnus.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 334
Sušaukė kunigaikštis iš visų jo valioje buvusių kraštų pulkus, ne mažesnius kaimyninių kunigaikščių ir sąjungininkų būrius iš Rusios bei Lietuvos, taip pat pasitelkė Užnerio kunigaikštį; tuo metu juo buvo Utenis, Livonijoje užmuštojo Zvelgaičio sūnus.
Pasak Tado Volianskio, Utenis valdė, kai kryžiuočiai pirmą kartą užpuolė prūsus.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 425
Vadinasi, tai ne Vaidevučio, bet Lietuvos kunigaikščio Utenio vėliava ■— jis valdė būtent tuomet, kai kryžiuočiai pirmą kartą užpuolė prūsus (tai pono Volianskio žodžiai).
Utenis buvo Zvelgaičio sūnus ir palaikė plačius ryšius su kaimyninėmis šalimis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 52
Zvelgaitis, kaip kad liudija II genealoginė lentelė (III tomas), turėjo sūnų, neseniai mūsų minėtą Utenį. Jis palaikė plačius ryšius su kaimyninėmis šalimis; Žemgalai ir vokiečiams, atsilygindamas už tėvo nužudymą, leido pajusti savo krašto galią.
Pasak Teodoro Narbuto, Utenis siuntė paramą Polocko kunigaikščiui Vosyliui, kai šis surengė žygį į Ikskulą ir Holmą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 52
Tais pačiais metais, vasarą, kunigaikštis Utenis siuntė paramą Polocko kunigaikščiui Vosyliui, kai šis, užsibrėžęs tikslą sutriuškinti visas vokiečių karines pajėgas Livonijoje, betgi patyręs nesėkmę, surengė žygį į Ikskulą ir Holmą (§ 646).
Ir savo įpėdiniu Lietuvos ir Že maičių kunigaikštystėje paliko savo sūnų Utenį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 48
Ir savo įpėdiniu Lietuvos ir Žemaičių kunigaikštystėje paliko savo sūnų Utenį
Utenis buvo Lietuvos ir Žemaičių didysis kunigaikštis.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 55
Šventaragiui neilgai pabuvus Naugarduko bei Rusų miestų kunigaikščiu, pasimirė jo tėvas Utenis2, Lietuvos ir Žemaičių didysis kunigaikštis