Ulrikas Hozijus

PDF 284

Hozijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti viešą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vadovaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas.

PDF 283-284

Vis kad po 1533 metų gaisro, nuo ugnies buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulptūra, kadaise pastatyta prie medinės bažnytėlės palaidotų kankinių atminimui pagerbti. O koplyčia, apie kurią kalbame, tai ne dabartinė bonifratrų bažnytėlė, nes ši pastatyta vėliau, bet buvo įjungta į vienuolyno pastatus ir iki šios dienos jos sienos laiko prioro celę. 15 Iš Lietuvos Metrikos. Knyga, apimanti Metrikos archyvo sąrašą. Raidė S. Antraštė: Molendinum Vilnense [Vilniaus malūnas]. Šis dovanojimas datuotas Krokuvoje, artimiausią antradienį po Šv. Baltramiejaus Apaštalo šventės, 1515 metais, IX valdymo metais, po antspaudu - karaliaus Žygimanto parašas. Tas pats Ulrikas visą laiką iki pat mirties buvo Vilniaus monetų kalyklos prižiūrėtojas. Lietuvos Metrikos 8 knygoje, 114 L, antrašt.: Przychody i Rozchody z Komor, yra tarp 1506 ir 1513 metų: Kwetacya MeszczaninuKrakoivskomu Ulriku Hożu, z derzenia Myncy Wilensköje [Įgaliojimas Krokuvos miestiečiui Ulrikui Hožui dėl Vilniaus monetų kalyklos valdymo]. 16 Metryki Lit., XV, 376. 17 Metryki Lit. id. Raidė O. Vilniuje datuota privilegija, artimiausią penktadienį po Šv. Baltramiejaus šventės, su autentišku Žygimanto parašu ir antspaudu. • — 267 ## Puslapis 284 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS dėlto, atrodo, kad Goštautas nežinia kodėl šia karaliaus privilegija nepasinaudojo, nes po septynerių metų (1536 m.) Žygimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vilniaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mokestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės patogumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą.

PDF 402-403

Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK valdinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Apmąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepatogumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386 ## Puslapis 403 IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai reikalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažindami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus dorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, kiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšomis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, būtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį važiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pačiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai ir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių žemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar šiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, kuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba obolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obolas, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - 3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto prekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir karvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar varomas parduoti, - vienas denaras arba obolas.

PDF 282-283

40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmingai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadintas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšomis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kelelių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas.

PDF 401-402

Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje tėvams ponams Pšemislio vyskupui Jonui Chojevskiui, Vilniaus vyskupui Jonui, prakilniesiems ir garbingiesiems Vilniaus kaštelionui ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų bei kariuomenės maršalkai, taip pat vyriausiajam Gardino seniūnui Jurgiui Radvilai, Naugarduko vaivadai Albertui Goštautui, Vitebsko vaivadai Motiejui Ochmistrovičiui, mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Ivanui Homostajui ir daugeliui kitų liudininkų. Karalius ŽYGIMANTAS ## Puslapis 402 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PRIEGLAUDAI (ŠPITOLEI), IŠLEISTA" 1536 METŲ RUGPJŪČIO 6 DIENĄ LOTYNŲ KALBA (Išrašo iš magistrato knygų vertimas) Viešpaties vardu Amen.

PDF 403-404

Dvasios bažnyčios, kur minėtame mūsų mieste Vilniuje galėtų būti apgyvendinti ir pamaitinti bei prižiūrėti. Šis garbingasis Ulrikas Hozijus, 387 ## Puslapis 404 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS patenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir išlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė, pastatė ilgam amžiui, kiek buvo įmanoma, sutvirtino ir muitą arba tilto mokestį pagal mūsų aukščiau išdėstytą potvarkį nustatydamas, nuo jo pinigus, kuriuos jis išleido minėto tilto statybai, bėgant laikui išskaičiavo ir susigrąžino.

PDF 252

Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pamatų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51. Vilniaus monetų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip matyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52. Pa- 49 Daug sutarčių su tuo Onka yra Lietuvos Metrikoje, V knygoje, prie 1505 metų.

PDF 283-284

Vis kad po 1533 metų gaisro, nuo ugnies buvo išgelbėta Jėzaus kančios skulptūra, kadaise pastatyta prie medinės bažnytėlės palaidotų kankinių atminimui pagerbti. O koplyčia, apie kurią kalbame, tai ne dabartinė bonifratrų bažnytėlė, nes ši pastatyta vėliau, bet buvo įjungta į vienuolyno pastatus ir iki šios dienos jos sienos laiko prioro celę. 15 Iš Lietuvos Metrikos. Knyga, apimanti Metrikos archyvo sąrašą. Raidė S. Antraštė: Molendinum Vilnense [Vilniaus malūnas]. Šis dovanojimas datuotas Krokuvoje, artimiausią antradienį po Šv. Baltramiejaus Apaštalo šventės, 1515 metais, IX valdymo metais, po antspaudu - karaliaus Žygimanto parašas. Tas pats Ulrikas visą laiką iki pat mirties buvo Vilniaus monetų kalyklos prižiūrėtojas. Lietuvos Metrikos 8 knygoje, 114 L, antrašt.: Przychody i Rozchody z Komor, yra tarp 1506 ir 1513 metų: Kwetacya MeszczaninuKrakoivskomu Ulriku Hożu, z derzenia Myncy Wilensköje [Įgaliojimas Krokuvos miestiečiui Ulrikui Hožui dėl Vilniaus monetų kalyklos valdymo]. 16 Metryki Lit., XV, 376. 17 Metryki Lit. id. Raidė O. Vilniuje datuota privilegija, artimiausią penktadienį po Šv. Baltramiejaus šventės, su autentišku Žygimanto parašu ir antspaudu. • — 267 ## Puslapis 284 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS dėlto, atrodo, kad Goštautas nežinia kodėl šia karaliaus privilegija nepasinaudojo, nes po septynerių metų (1536 m.) Žygimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vilniaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mokestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės patogumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą.

PDF 215

Vis dėlto Kauno svečių teisė ir ypač jos sudedamoji dalis - sankrovos teisė nuolat buvo pažeidžiama, Prūsų ir kitų Lietuvos miestų pirkliai stengėsi apeiti Kauną. 1554 m. Žygimanto Augusto nurodymu Kauno muitinės laikytojai Ivanas Kuncevičius, Ulrichas Hozijus ir Mikalojus Šembelis tikrino kelius iš Žemaitijos į Prūsiją ir įsitikino, kad pirkliai dažnai gabendavo kontrabandą.